Albinas Gražys

Senelis (-: Vakarėja. Sėdim ant suoliuko ir žiūrim į dangų. 'Seneli, ar ryt bus gražus oras?' 'Oooo, ryt bus gražiausias tau oras! Va, tas debesėlis sako, kad galėsi maudytis ryt kiek tik telpa!' 'Seneli, iš kur žinai?' Senelis šypteli, o tada ima juoktis, o aš tikiu, kad Jis moka atspėti orą. Kažkada vaikystėje buvau nusprendus, kad senelis turi geležinę širdį ir Jis yra nemirtingas.. Deja.. Kartais paglostau rankose saugomą senelio laikrodį, kartais šypteliu prisiminus, kad visada jo kišenėje rasdavau saldainį sau.. ir niekada nepamiršiu Jo akių - tų mėlynų akių, kurios net insulto metu nepaliko manęs.. ir tą tylų Jo 'Atsiprašau, kad išgasdinau..'. Tą priglaudimą prie savos širdies ir tiek daug išsakytų jausmų man.. Esu laiminga, kad buvau šalia.. kad pasakėm viens kitam tiek daug, kiek tik įmanoma.. Jis visada šalia. Išėjo Anapilin ir dabar man spindi žvaigždele Danguje. Su Meile. Iš visos Širdies. (-: Rita