Start My Family Tree Welcome to Geni, home of the world's largest family tree.
Join Geni to explore your genealogy and family history in the World's Largest Family Tree.

Giminės pavardžių reikšmės

« Back to Projects Dashboard

Project Tags

Alekna. Pavardė kilusi iš Aleksandro vardo. Slavai iš graikų gautą Aleksanrą (alekso „saugoti, ginti“ + aner (andros) „žmogus“) perdirbo į Aleksa, Alechna arba Oleksa, Olechna. Tokie slavų liaudies perdirbti vardai pateko į Lietuvą ir atsirado pavardė Alekna, Aleksa.

Arminas. Iš liet. ar- (ar „taip pat, irgi“) ir min- (minėti) – „irgi minimas“.

Balčiūnas. Ši pavardė yra su tėvavardine priesaga -ūnas atsiradusi iš asmenvardžių Balčius, Balčys, sietinų su lie. baltas. Šios šaknies asmenvardžių yra istorijos dokumentuose, kuriuose lietuviai dar įvardijami vienu asmenvardžiu, todėl manytina, kad tai gali būti senojo pravardinio sluoksnio kilmės pavardė.

Baltikauskas. Greičiausiai iš ,,baltas‘‘, plg. ,,baltikis‘‘ ,,tokia piengrybių rūšis‘‘, ,,baltikis‘‘ ,,baltas kiškis‘‘.

Barteška, Barkauskas. Pavardė kilusi iš vardo Bartolomėjus (iš aramėjų kalbos: Bar-Talmaj „Tomajo sūnus“, aramėjiškas graikų Ptolomėjo vardas). Slavai šį vardą pavertė į Bartko, Bartoš, Bartoško. Tokie slavų liaudies perdirbti vardai pateko į Lietuvą ir atsirado pavardė Bartkus, Bartašius, Bartaška, Barteška, Barkauskas.

Blusius. Iš liet. blusius - mažas, silpnas, menkas, vargingas žmogus.

Česonis. Tiksli šios pavardės kilmė nėra žinoma, tačiau gali būti, jog ji yra kilusi iš krikščioniško Česlovo vardo (slav. Čest – garbė + slava –šlovė).

Chesno. Čėsna. Plg (?) lenk. Czesny, brus. Часнович, rus. Честной. Tačiau,galimi ir kiti ryšiai – plg. brus. Шчасны, Счасны, Счасный, Щаасный, Щасны, Щасной, rus. Щасной: brus. Шчасной, rus. счастный “laimingas”. Vis dėlto pirmasis siejimas atrodo įtikinaamesnis.

Čirvinskas - pavardė yra kilusi iš slaviško žodžio, kuris reiškia ,,širdį“ arba ,,raudį“ (rausvumą).

Daunoravičius. Pavardė atsiradusi iš lietuviško vardo Daunoras. Dau- (daug) ir nor- (norėti) – „daug norintis“. Sulenkėjusi Lietuvos aukštuomenė vartojo sulenkintas pavardes, todėl iš senoviško žemaitiško vardo Daunoras jie padarė šią pavardę į Downar, Downarowicz ir pan. Norėdami pagrįsti savo pavardžių „lenkišką“ kilmę, jų turėtojai anuomet prisigalvodavo naiviausių etimologijų, pvz.: Downarowicz einanti iš dviejų lenkiškų žodžių dobrze –narowisty (gerai – nenuramdomas).

Drazdys. Drosdaitis < Drazdas, plg. lenk. Drozd, liet. drazdas „strazdas“, brus. Дрозд, rus. Дрозд (LPŽ, 1985: 522-523).

Furmonavičius. Ši pavardė yra kilusi iš Vakarų Europos ir į Lietuvą atkeliavusi per Lenkiją. Pavardė Lenkijoje yra užregistruota 1391 metais. Ši pavardė nurodo žmogaus profesiją, nes vokiškai der Fuhrmann reiškia vairuotoją ar važnyčotoją. Pasiekusi Lenkiją, ši pavardė įgavo slavišką priesaga –vič- ir tapo Furmonawicz [Furmonavič].

Galinaitis. Pavardė gali būti kilusi nuo žodžio ,,galas". Galinis - ,,sodžiaus galo gyventojas; galulaukių gyventojas”. Galbūt dar yra koks nors ryšys ir su vardu Galina (gr. Galene – taika, ramybė, harmonija).

Glemža. Pravardinė iš liet. ,,glemža“ ,,kas labai godus, viską nori suglemžti‘‘; plg. lat. ,,glemža‘‘ ,,vėpla, žioplys; kas lėtai, be noro valgo‘‘.

Jakovickas. Pavardė yra kilusi iš Jokūbo vardo (sen. žydų. Jakow), kuris reiškia ,,Jis seka paskui Jahvę (dievą)“.

Kantautas. Lietuviškos kilmės pavardė, nes kan- (pa-kantus, kantrus) ir taut- (tauta).

Katilis. Iš liet. katilius – liet. katilius katilų dirbėjas taisytojas ar pardavėjas.

Karaška. Pavardė yra slaviškos kilmės (lenk. karaś, rus. карась reiškia ,,karosas" - kaulingoji atvirapūslė karpinių šeimos žuvis, krakė, krekė (lot. Carassius carassius).

Kymantas. Pavardė yra lietuviškos kilmės ir aptinkama XVI a. (tačiau, pavardė gali būti ir senesnė). Ji yra sudaryta iš dar ankščiau randamo vardo Mantas. Šaknis man(t)- siejama su liet. manyti “kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti; būti kokios nors nuomonės, būti įsitikinusiam; suprasti, žinoti”, mantus “išmaningas, sumanus, apsukru, vikrus, gražus, dailus”, toliau – su menu, minti ir pan. (LPŽ, 1989: 153).

Kupčinskas. Pavardė gali reikšti pirklio profesiją, nes lenk. kupiec – prekybininkas, pirklys. Taip pat Lietuvoje anksčiau buvo naudojama svetimybė kupčius, kuri reiškė taip pat pirklį.

Kudirka - tai prancūziškos kilmės pavardė. Iš pradžių prancūziškai pavardė rašėsi Cuoderc ir Cuderc, kol lietuviškai tapo Kudirka. Į Lietuvą, bėgdami nuo karų ir maro 1705 m., 1711 m. Cuodercos atsikraustė iš pietinio Provanso regiono. Pasak Kūdirkų geneologijos medžio tyrinėtojo Rimvydo Butauto-Kudirkos, tai buvo avių ir vynuogių augintojai, gyvenę žaliame kalnų slėnyje prie upės. Palikę savo tėvynę jie apsigyveno Prūsijoje. Pirmasis Lietuvoje gyvenęs Cuoderca, gimęs apie 1630 m. vedė lietuvaitę. Kudirkos daugiausiai išplito Sūduvos krašte (juk Sūduva prie pat buvusios Prūsijos žemių).

Lekavičius. Plg. rus. Ляховичъ [Lyakhovich]. Pavardė kilusi nuo žodžio ,,лях‘‘ [Lyakh]. Taip senovėje slavai vadindavo lenkus arba Lenkijoje gyvenančius žmones. Šios pavardės, tiek lenkiški, tiek lietuviški variantai, kilo iš Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos raštinių kalboje vartotų patronimų (tėvavardžių) su rytinių slavų (ne lenkų!) priesagomis –ovič, -evič.

Navikauskas. Ši pavardė yra slaviškos kilmės (lenk. Nowikowski) ir greičiausiai reiškė ,,naująjį kalvį“ (lenk. nowy – naujas + sen.lenk. kowac- kalvis).

Petkūnas. Ši pavardė atsiradusi iš slavų kalboje vartojamo mažybinio krikšto vardo Petras formų, plg. rus. Петька, Петько: Петр, brus. Пятко, Печька, Пячько: Петр ir pan. (LPŽ, 1989: 435).

Petrikėnas. Pavardė kilo iš krikščioniško vardo Petras (gr. petros – ,,uola, akmuo“), kuris, kaip ir kiti krikščioniškos kilmės vardai į Lietuvą atkeliavo per vakarų slavų tautas.

Pėža. Tai pravardinė pavardė, sietina su liet. ,,pėža‘‘ ,,kas vis pėžina, ko ieškodamas; kas basas‘‘, ,,pėžinti‘‘ ,,pamažu atsargiai eiti, kėblinti‘‘, ,,pėžius‘‘ ,,kas pamažu eina, pėžina‘‘, ,,pėžti‘‘ ,,menkėti, nykti, skursti, darytis nerangiam, nejudriam‘‘ ir kt.

Protasevičius. Pavardė kilusi iš graikiško Protazijaus (Prothasius) vardo, kuris reiškia „statyti priekyje“.

Puodžiūnas. Iš liet. puodžius - puodų dirbėjas.

Teresas. Kilmė ne visai aiški. Galėtų būti pavardžių iš krikšto vardo Tarasas variantai. Plg. dar lotyniškos kilmės vardą Terezijus.

Urbanavičius. Plg. lenk. Urban, rus.Урбан, vok. Urban(i), Urbann, Urbahn ir pan. Iš krikšto vardo Urbonas (LPŽ, 1989: 1107).

Šimkus. Plg. Šimka, Šimkas, Šimkė, toliau plg. brus. Шышко: Симон, lenk. Szymek, Szymko, Szymk: Siemion, Szyman, ukr. Шимко (LPŽ, 1989: 932).

Vaičiūnas. Pavardė yra kilusi iš vokiečių kalbos, der Weizen [Vaicn], kuri reiškia kviečius.

Venckūnas. Iš slaviškos kilmės vardo Vaclavas (sen. slavų „didelė šlovė“), plg. lenk. Więceslaw, Więc, ček. Vaceslav, vok. Wenzel: Wenceslaw.

Viliušis - pavardė yra tos pačios kilmės, kaip ir pavardės Vileikis, Vileita, Viliokas, Vilionis, Viliošius, Vileišis, Vilutis. Pasak „Lietuvių pavardžių žodyno" autorių, šios pavardės dažnai gali būti kildinamos iš liet. vilioti („traukti prie savęs, masinti, žavėti; masinant vadinti, kviesti; stengtis apgaulingai gauti‘‘), viliotis (,,turėti vilties, tikėtis“), vilti (,,vylių daryti, apgaudinėti“) ar pan. Galimas ryšys su Viliumi, dažniausiai trumpiniu iš vokiško vardo Vilhelmas (sen. vokiečių Wil, willo - noras + helm - šalmas). Palyginimui su lenk. Wilusz pirmą kartą Lenkijoje užregistruota 1345 m.

Sakalauskas. sietina su lie. sakalas.

Zdanavičius. Sietina su lenk. Zdaniowicz, Zdanowic, Zdanowski, rus. Зданович, Здановский, brus. Зданович, Зданевич. Manoma, kad pavardžių šaknis zdan- yra iš ždan-. Iš vardo Zdamir. (LPŽ, 1989: 1280, 1281).

Kiti nformacijos šaltiniai:

Informaciją rinko Adas Viliušis