Start My Family Tree Welcome to Geni, home of the world's largest family tree.
Join Geni to explore your genealogy and family history in the World's Largest Family Tree.

Project Tags

view all

Profiles

Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 5 km į pietvakarius nuo Svėdasų. Įsikūręs 0,5 km į rytus nuo kelio krašto Anykščiai-Rokiškis. Per kaimą teka upė Vosinta – Jaros intakas. Ribojasi su Galviškio, Pauriškių, Vikonių kaimais.

Yra 47 sodybos – 171 gyventojas (2000 m.), 172 gyventojai (2001 m.). Kaimas yra Grikiapelių seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.).

Sodiečiai augino grikius, iš kurių kepdavę duoną. Matininkas, pavaišintas duona, vadinama "grikių boba", nusprendė tą kaimą pavadinti Grikiapeliais ir dar atrėžė jam daugiau žemės.

XIX a. pabaigoje kaime gyveno bežemis daraktorius Pranas Kaminskas (Kaminskis). Pasimokęs Svėdasų valdinėje mokykloje, jis slapta mokė vaikus šiame ir aplinkiniuose kaimuose, pasiekdavo net Rubikius (Anykščių r.). Policija 1899 m. sausio 30 d. užtiko P. Kaminską daraktoriaujantį Butėnų k. (Kupiškio r.), jis mokė 18 vaikų, tarp jų buvo ir dvi mergaitės. P. Kaminskas kas savaitę keldavosi gyventi ir mokyti vis į kitą vietą, visur gaudavo pastogę, maisto ir po 5 kapeikas už kiekvieną mokinį. Jis mokė lietuviško bei rusiško rašto, aritmetikos ir dailyraščio. Per kratą pas jį buvo rasti 4 lietuviški elementoriai bei 3 maldaknygės, 6 rusiški elementoriai bei vienas aritmetikos uždavinynas, 7 dailyraščio sąsiuviniai ir 5 grifelinės lentelės. Kauno gubernatorius pasiūlė nubausti daraktorių 25 rublių bauda arba 7 dienomis arešto policijos areštinėje, o 18 tėvų – po 10 rublių baudomis arba 3 dienomis arešto.

1923 m. kaime buvo 31 sodyba – 174 gyventojai. 1933 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 36 šeimos turėjo 557,41 ha žemės.

1926 m. pradėjo veikti Grikiapelių pradžios mokykla – viena pirmųjų šiose apylinkėse, su I-III skyriais dirbo mokytojas Jonas Gimbutis. Tačiau jau kitais mokslo metais mokykla buvo perkelta į Pauriškių kaimą (kiti šaltiniai mini, jog mokykla veikė iki 1935 m.).

1941 m. ir po Antrojo pasaulinio karo iš Grikiapelių buvo ištremtas į Sibirą 21 asmuo: policijos pareigūnas Jonas Tebelškis, Vladas Juozelskis, Bronius Viršyla ir Jurgis Gečiūnas, taip pat penkios šeimos: brolių Alekso ir Juozo Matelių, Balio Juozelskio, Prano Kaminsko bei Gečiūnienė su dukra. Kaime žuvo Algirdas Mikėnas, Vytautas Matuliauskas, Kėlbauskų šeima (2 asmenys), Rubinų šeima (2 asmenys), Marija Paršonienė ir Kazimieras Butkevičius. 1950 m. balandį Juozo Dundulio kieme buvo nušauta partizanų ryšininkė Zosė Baronaitė (1914-1950) iš Vikonių.

1949 m. rugsėjo 3 d. kaimas buvo įjungtas į kolūkį "Aušra". Stambinant ūkius, nuo 1952 m. jis priklausė K. Požėlos, paskui iki 1958 m. – Vorošilovo kolūkiui. 1958-1974 m. kaimas priklausė mažesniam "Jaros" kolūkiui, o nuo 1974 m. – stambiam Svėdasų kolūkiui, kol 1992 m. šis ūkis iširo, Grikiapeliuose vėl ūkininkaujama pavieniui.

Priklauso Svėdasų parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios, išlikę 2 antkapiniai paminklai.

1996 m. buvo atstatytas kaimo kryžius (autoriai – Stasys ir Remigijus Aleksandravičiai) ties Prūso liepa, po kuria XX a. pradžioje sėdėjo Adomas Prūsas ir jo svečias Jonas Basanavičius.

Apie 0,4 km į pietvakarius nuo kaimo sodybų, Šventosios upės dešiniajame krante, apie 0,4 km į šiaurę nuo Šventosios ir Uolintos santakos, miško pakraštyje yra archeologijos paminklas – I-IV a. Grikiapelių pilkapiai, vietinių žmonių vadinami Milžinų kapais.

Grikiapeliuose 1865 m. gimė inžinierius, verslininkas, visuomenininkas Jonas Prūsas, 1878 m. – ekonomistas finansininkas, visuomenininkas Adomas Prūsas.

Iš: http://www.anykstenai.lt/vietoves/vietove.php?id=186