MAIRONIO GIMINAIČIAI ŠIAURĖJE
Iš Zigmo Toliušio knygos „Mano kalėjimai“, „Mintis“, V. 1991 psl. 247-249
Žiaurių sovietinių represijų neišvengė ir Maironio giminaičiai. Maironio sesers Kotrynos sūnus Mikalojus Lipčius, buvęs Finansų ministerijos departamento direktorius, pateko į Vorkutos lagerį, kur ir mirė 1942 metais.
Tos pačios Kotrynos duktė Elena Babonienė 1941 metais birželio 14 dieną ištremta iš Lietuvos. Ištrėmimo pagrindas buvo tas, kad Babonai Raseinių rajone, Betygalos valsčiuje, turėjo gerai tvarkomą 120 ha ūkį. Drauge su Baboniene išvežė į Kotlą (Komijos sritį) jos vyrą Liudviką Baboną, seną uošvį Martyną Baboną, Vyro brolį Marcelių Baboną, Maironio seserį senutę nebylę Prancišką ir septynis Babonų mažus vaikus, iš kurių vyriausioji Elena teturėjo 14 metų, o jauniosioji Cecilija – vos 8 mėnesius.
Prekiniame vagone Babonus nuvežė į Kotlą. Ten susodino į baržą ir Vyčegdos upe nuplukdė Į Syktyvkaro miestą, o iš ten ta pačia upe nuvežė Į Ust-Nemą. Ten, atskyrę vyrus, Babonienę su visais vaikais ratais nuvežė į miško kirtimo barą. Po trijų dienų ten pat atvyko ir vyrai. Tame bare Babonų šeima kirto mišką ir išgyveno dvejus metus, ligi 1943 metų. Per tą laiką dėl sunkių gyvenimo sąlygų mirė senas Babonų tėvas, brolis, teta Pranciška ir jauniausioji dukrelė Cecilija. Dvylikos žmonių šeima sumažėjo iki 8. Liko gyvi abu Babonai ir 6 jų vaikai.
1943 metų žiemą Liudviką Baboną atskyrė nuo šeimos ir pasiuntė į Uljanovską dirbti traktorininku tarybiniame ūkyje. Babonienę su vaikais ir dar vienos lietuvės šeimą su mažais vaikais mažu, vos 10 kv. metrų plaustu per audrą ir lietų nuplukdė Vyčegdos upe žemyn. Po kelių dienų plaukimo Babonienė atvyko į Uljanovską pas vyrą. Tačiau netrukus vyrą vėl atskyrė nuo žmonos ir pasiuntė į Vorkutą dirbti anglių šachtose (1943 metais).
Šešerius metus babonienė išgyveno viena su vaikais Uljanovske. Iš čia vyresniosios dukros Elena ir Aldona pabėgo į Lietuvą, bet jas sugavo, nuteisė po trejus metus lagerio ir ištrėmė į Sibirą. Mėgino bėgti ir Babonienė su likusiais mažais vaikais, bet ją sulaikė Kotle ir etapu gražino į Uljanovską.
Tik 1951 metais Babonienė, vyrui reikalaujant, nuvyko su vaikais į Vorkutą. Vėliau, atlikusios bausmę Sibiro lageryje, prie tėvų prisijungė ir dvi vyresniosios dukterys. Gyvenant Vorkutoje, vaikai paaugo. Trys vyresnieji dirbo šachtose drauge su tėvu, o mažesnieji lankė mokyklą. Vorkutoje Babonienė su vyru gyveno iki 1955 metų, kai po sunkaus sužeidimo šachtoje Babonas mirė.
Praslinkus 17 metų nuo išvežimo, Babonienei su vaikais buvo leista grįžti į Lietuvą. 1958 metais ji atvyko į Kauną, ku ją priglaudė Maironio sesuo Marcelė Mačiulytė.
Lankydamas Maironio seserį Marcelę Mačiulytę, gyvenusią Kaune, Maironio bute, šių eilučių autorius susipažino su Elena Baboniene ir išgirdo liūdną jos išgyvenimų Šiaurėje istoriją.
Pateiksiu kai kuriuos paaiškinimus.:
1. Uljanovskas tai miestas prie Volgos, bet čia šiame rašinyje turi būti Uljanovas, Ust Kulomo rajonas ( Komija)
2. Lipčius Mikolajus (Maironio sesers sūnus), suimtas 46 m.1941 metais, žuvo lageryje 1941.12.24 (Ištremtųjų amžius nurodomas suėmimo dieną, duomenys paimti iš Lietuvos gyventojų genocido knygų)
3. Mačiulytė Pranciška (Maironio sesuo), 75 m., žuvo 1942 m.
4. Babonas Liudvikas (tėvas), 39 m., žuvo lageryje 1955.
5. Babonienė Elena (Maironio sesers duktė) 36 m., 1958 m. grįžo į Lietuvą.
6. Babonas Jonas (sūnus), 2 m., 1958 m. grįžo į Lietuvą
7. Babonas Mindaugas (sūnus), 9 m., 1975 m. grįžo į Lietuvą.
8. Babonaitė Aldona (duktė), 11 m., 1958 m. grįžo į Lietuvą.
9. Babonaitė Cecilija (duktė), 1 m., žuvo 1943 m.
10. Babonaitė Elena (duktė), 14 m., grįžo į Lietuvą.
11. Babonaitė Jūratė (duktė), 3 m., 1958 m. grįžo į Lietuvą.
12. Babonaitė Ona (duktė), 7 m., 1976 m. grįžo į Lietuvą.
13. Babonas Martynas ( Liudviko tėvas), 80 m., žuvo 1942 m.
14. Babonas Marcelijus (Liudviko brolis), žuvo 1942 m.
Tai eilinės Lietuvos šeimos istorija, kurią naikino komunistai, okupantai ir koloborantai. Ar galėjo šios šeimos nariai pagal sovietinę konstituciją mokytis Sibire lietuviškai, o atvykusiems okupantams į Lietuvą buvo sudarytos visos sąlygos mokytis okupantų kalba. Jie dar ir dabar gali ta kalba mokytis.
