Boleslovas Balys Vėgėlė

Gimė 1880 m.rugsėjo 1 d. Musteikių kaime Tauragnų valsč. (Utenos raj.). Kunigas, įšventintas 1904 lapkričio 7 d. Mokėjo vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų kalbas, o kaip kunigas dar ir lotynų. Šveicarijoje trejus metus gilino teologines ir filosofines žinias. Turėjo radijo aparatą, domėjosi Lietuvos ir pasaulio politiniais įvykiais. Anksti įspėjo apie busimą pasaulinį karą. Labai mylėjo jaunimą, rūpinosi, kad laisvalaikiu jauni žmonės turėtų galimybę kultūringai ir naudingai praleisti laiką – sportuotų, žaistų, linksmintųsi. Aktyviai palaikė Veprių futbolo komandą, stebėdavo visas rungtynes. Kalbėjo kunigas tyliai, švogždamas, nes dėl balso stygų ar gerklės ligų buvo praradęs balsą. Tai jam labai trukdė bažnyčioje liturginių apeigų metu.

1941 m. Birželio 22 ąją, pirmąją karo dieną, sekmadienį, buvo atvykęs į Jonavą, kur vyskupas V.Brizgys teikė Sutvirtinimo sakramentą ir kelias dienas užtrūko pas Skarulių kleboną kunigą P.Vitkevičių. Birželio 25 d. Iš apsupties besistengianti išsiveržti sovietų kariuomenė, daugiausia NKVD daliniai, artinosi prie Jonavos. Prie Skarulių sovietų kariškiam pasirodė, jog kažkas į juos šovęs iš varpinės bokšto. Enkavedistai visus kaimo gyventojus suvarė prie vieškelio, suguldė į griovius ir ruošėsi sušaudyti. Tuo momentu atvesti trys smarkiai sumušti ir sužaloti kunigai, kurie buvo areštuoti bažnyčioje pamaldų metu. Tarp jų buvo kun. B.Vėgėlė ir kun. P.Vitkevičius, kuris prašė kaimo žmones paleisti, o vietoj jų sušaudyti kunigus. Žmones buvo paleisti, o kunigai nuvaryti Meištonių kaimo link. Kun. B.Vėgėlė po ilgų ir sadistiškų kankinimų buvo nužudytas netoli Skarulių 1941 m. Birželio 25 d. Vykstant karui niekas nevažiavo Vegelės lavono parsivežti. Taip ir liko Veprių klebono kūnas palaidotas Skarulių šv. Onos bažnyčios šventoriuje Jonavos m. Skarulių gatvėj. Jų lavonai sušaudymo vietoje išgulėjo tris dienas. Tik praūžus raudonųjų bangai, buvo palaidoti Skarulių bažnyčios šventoriuje. Jų laidotuvės buvo didžio liūdesio diena tikintiesiems. Iš Skarulių ir apylinkių suplaukė didelės žmonių minios. 1943 m. jų atminimui pastatyti trys dideli mediniai kryžiai. Ilgainiui kryžiai apipuvo. 1958 m. per Vėlines viena kun. P. Vitkevičiaus giminaitė, beturtė ir suvargusi 80 metų amžiaus senutė, vietos žmonių remiama, pastatė nužudytiems kunigams akmeninį paminklą.