Dimitras Chaleckis

https://lt.wikipedia.org/wiki/Dimitras_Chaleckis

Dimitras Chaleckis (lenk. Dymitr Chalecki; apie 1550[1] – 1598 m.) – ATR ir LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis ginklininkas (1581–1588), Lietuvos didysis iždininkas (1590–1598), ATR seimo maršalka (1589).

Biografija

Grafas iš Lietuvos-Rusijos bajorų Chaleckių giminės, Chaleckių herbo savininkas. Tėvas - Ovručo seniūnas Josifas Michailovičius Chaleckis (1551–1553).

Valstybinę veiklą pradėjo kaip karaliaus Stepono Batoro dvariškis, šio 1579 metų spalį paskirtas Lietuvos didžiuoju ginklininku. 1582 metais vykdė mokesčių, patvirtintų ATR seime, rinkimą.

Stepono Batoro valdymo metu gavo pirmas seniūnijas, užmezgė glaudžius ryšius su galingos Sapiegų giminės atstovais, o bekaralystės metu ir su Radvilomis. 1587 metų lapkritį buvo Vilniaus suvažiavimo maršalka, kuriame lietuviai išrinko jį pasiuntiniu nuo LDK į elekcinį seimą Krokuvoje Žygimanto išгinkimui Lenkijos karaliaus Sostą.

Ten gi buvo paskirtas Lietuvos dvaro paiždininkiu. 1589 metais buvo išrinktas pacifikacinio seimo maršalka, užbaigusį bekaralystės laikotarpį.

1590 metų balandžio 4 d. tapo Lietuvos didžiuoju iždininku ir Lietuvos didžiuoju raštininku. Aštuonių metų bėgyje užsiėmė aktyvia veikla privedant prie tvarkos kunigaikštystės finansus. Jau 1590 metų spalį pateikė pasiuntiniam memorialą, apimantį visas išlaidines ir pajamines valstybės biudžeto dalis, nurodant trūkumus. Dmitrijaus Cheleckio veiklos metu būnant iždininko poste, biudžetas buvo pakankamai užpildytas. Karaliui, reikalui esant sėmė iš jo reikalingas lėšas, o po grafo mirties buvo galima iš jo paimti iki šimto tūkstančių auksinų.

1595 metais įėjo į pasiuntinybės sudėtį derybose su Osmanų imperija. Kartu su Radvilomis dalyvavo mūšiuose su Nalivaiko kazokais, kurie už tai ištuštino jo Mogiliovo seniūniją ir asmeninius dvarus.

1596 metais seime buvo išrinktas komisaru, išspręsti ilgalaikį ginčą dėl sienų tarp LDK ir Lenkijos karalyste, tų pačių metų lapkritį kartu su Leonu Sapiega ir Mikalojumi Radvila buvo karaliaus komisaru Bresto sinode, užsibaigusiu Bresto unijos sudarymu. Gimęs stačiatikiu, grafas 1591 metais perėjo į katalikybę.

Už nuopelnus ATR Zigimantas III Vaza apdovanojo Dimitrą Chaleckį daugeliu sklypų ir privilegijomis. Jis savo rankose sutelkė šešias seniūnijas, tame tarpe Bresto, valdė namus ir dvarus Vilniuje ir Gardine, be to, ėmė už pasižadėjimą turtingų lietuvių žemes.

1591 metais karalius jam davė sutikimą pastatyti nuosavą koplyčią prie Gardino bažnyčios šeimos kapams. Šeima

1582 metais vedė Reginą Dibovską, su kuria turėjo 4 sūnus, iš jų labiausiai žinomi:

   Mikalojus Kristupas, Naugarduko vaivada;

   Aleksandras, seimo maršalka 1627 metais.

Išnašos

   Polski Słownik Biograficzny nurodo gimimo datą apie 1550 metus

Literatūra

   Падалінскі У. Дзмітры Халецкі, падскарбі земскі Вялікага княства Літоўскага: ад «слугі» да «прыяцеля» // Парламенцкія структуры ўлады ў сістэме дзяржаўнага кіравання Вялікага княства Літоўскага і Рэчы Паспалітай у XV–XVIII стагоддзях: Матэрыялы міжнар. навук. канферэнцыі (Мінск – Наваградак, 23-24 лістапада 2007 г.) / Навук. рэд. С. Ф. Сокал, А. М. Янушкевіч. – Мінск: БІП-С Плюс, 2008. – 374 с. – C. 127–151.

   Filipczak-Kocur A. Skarbowość Rzeczypospolitej 1587–1648. Projekty – ustawy – realizacja. – Warszawa, 2006. – S. 423.

   Halecki O. Chalecki Dymitr (?1550-1598) // Polski Słownik Biograficzny. – T. III. – Krakow, 1937. – S. 247–249.

Nuorodos

   Dymitr Chalecki

http://www.llti.lt/failai/SLL27_Publ_Narbutas.pdf

Dimitrijus Chaleckis, LDK kardininkas, 1588 m. buvo pasiųstas nuo Lietuvos luomų pas karalių Zigmantą III , tik ką karūnuotą, nusikalstant Lietuvos įstatymams [ir] nežinant senatoriams, kuriems įstatymai paveda karūnos globą, idant jis [pas karalių] pasirūpintų [reikalingomis] priemonėmis, kad nebūtų pažeisti lenkų susitarimai su lietuviais. Tas pats paskui buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos iždininku; mirė 1598 m. [Dar dalyvavo] komisijoje Palenkės sienoms [nu%C5%BEym%C4%97ti]; 1590 m. jis buvo paskirtas karo patarėju prie to paties Zigmanto III. Dmitrijaus sūnus buvo Kristupas ir Aleksandras, ypatingai išsilavinę vyrai. Kristupas, LDK kardininkas, daugybę savo erudicijos įrodymų pateikė išspausdintose knygose.

https://pl.wikipedia.org/wiki/Dymitr_Chalecki

Dymitr Chalecki herbu Chalecki (ur. ok. 1550 roku, zm. w 1598 roku), szlachcic[1].

Życiorys

Był synem Józefa Chaleckiego i jego trzeciej żony Fedoty Kopciówny. Od 1580 był miecznikiem wielkim litewskim, następnie podskarbim wielkim litewskim od 1590. W 1589 roku podczas Sejmu pacyfikacyjnego był marszałkiem. W 1589 roku był sygnatariuszem ratyfikacji traktatu bytomsko-będzińskiego na sejmie pacyfikacyjnym[2]. W 1596 był jednym z posłów królewskich na soborze brzeskim[1]. Dworzanin Stefana Batorego[3].

Z czterech jego synów najbardziej znani są: Mikołaj Krzysztof i Aleksander Przypisy

S. Orgelbranda Encyklopedja Powszechna. Warszawa: Wydawnictwo Towarzystwa Akcyjnego Odlewni Czcionek i Drukarni S. Orgelbranda Synów, XIX i pocz. XX wieku (może wymagać uaktualnienia). Codex diplomaticus Regni Poloniae et Magni Ducatus Lituaniae, wydał Maciej Dogiel, t. I, Wilno 1758, s. 238.

   Dominik Kadzik, Spis dworzan zmarłego króla polskiego Stefana Batorego, w: Prace Historyczne 2016, Numer 143 (1), s. 189.

Bibliografia

   Oskar Halecki, Dymitr Chalecki [w:] Polski Słownik Biograficzny, Kraków 1937 t. 3, s.247-249.

   Oskar Halecki, Arasy Dymitra Chaleckiego w świetle heraldyki, "Miesięcznik Heraldyczny" 9 (1930) z. 5, s. 84-90.