Emperor and Autocrat of All the Russias Alexander Alexandrovich Romanov

Is your surname Romanov?

Research the Romanov family

Emperor and Autocrat of All the Russias Alexander Alexandrovich Romanov's Geni Profile

Share your family tree and photos with the people you know and love

  • Build your family tree online
  • Share photos and videos
  • Smart Matching™ technology
  • Free!

Emperor and Autocrat of All the Russias Alexander Alexandrovich Romanov

Russian: Император Всероссийский Александр III Александрович Poманов, Lithuanian: Rusijos imperatorius Aleksandras III Romanovas
Birthdate:
Birthplace: Аничков дворец, Санкт-Петербург (Sankt-Pietierburg), Российская Империя
Death: October 20, 1894 (49)
Ливадийский дворец, Livadia, Crimea, Ливадия, Крым, Таврическая Губерния, Российская Империя (nephritis)
Place of Burial: Cathedral of St. Peter and Paul, Sankt-Pieterburg, Санкт-Петербург, Российская Империя
Immediate Family:

Son of Aleksandr Romanov, II and Maria Alexandrovna
Husband of Maria,Sophie,Frederikk... Sophie Frederikke Dagmar von Glücksburg, of Denmark
Father of Nicholas II, Tsar of Russia; Grand Duke Alexander Alexandrovich of Russia; Grand Duke Georgii Alexandrovich of Russia; Grand Duchess of Russia Xenia Alexandrovna Romanov; Grand Duke Mikhail Alexandrovich Romanov and 2 others
Brother of Grand Duchess Alexandra Alexandrovna of Russia; Tsarevich of Russia Nikolai Alexandrovich Holstein-Gottorp Romanov; Grand Duke Vladimir Alexandrovich Romanov; Grand Duke of Russia Alexej Alexandrovich Romanov; Grand Duchess Maria of Russia and 2 others
Half brother of Mykolas Bogdanas Oginskis; Countess Kladiya Aleksayev-Yavosluski; Olga Alexandrovna Yurievskaya; Boris Alexandrovich Yurievsky; Prince George Aleksandrovich Jurjevsky and 1 other

Managed by: Noah Tutak
Last Updated:

About Emperor and Autocrat of All the Russias Alexander Alexandrovich Romanov

  • Alexander III Alexandrovich (Russian: Александр III Александрович, Aleksandr III Aleksandrovich)
  • Royal House: Holstein-Gottorp-Romanov
  • Married: Maria Feodorovna (Dagmar of Denmark)

Predecessor: Alexander II Successor: Nicholas II

Apie Rusijos imperatorius Aleksandras III Romanovas (Lietuvių)

Kilęs iš Holšteinų-Gotorpų Romanovų dinastijos. Tėvas – Aleksandras II, motina Heseno ir Reino princesė Marija, krikštyta Marija Aleksandrovna.

Pirmuosius dvidešimt savo gyvenimo metų turėjo nedaug šansų tapti Rusijos imperatoriumi, nes turėjo vyresnį brolį Nikolajų, kuris buvo geros sveikatos. Net ir prasidėjus primiesiems ligos požymiams niekas netikėjo, kad jis mirs jaunas. Pagrindinis dėmesys tuo metu buvo skiriamas sosto paveldėtojui, tuo tarpu Aleksandras gavo tik didžiajam kunigaikščiui reikalingą vidurinį išsilavinimą, įskaitant vokiečių, prancūzų, anglų kalbas ir šiek tiek karo mokslo. Nikolajus buvo susižadėjęs su Danijos karaliaus Kristijono XI Gliuksburgo dukrą Dagmara.

Aleksandras paveldėtoju tapo po netikėtos brolio mirties 1865 m. TIk tuomet jis pradėjo studijuoti teisės ir administravimo principus vadovaujant Konstantinui Pobedonoscevui, kuris tuomet buvo Maskvos valstybinio universiteto teisės profesoriumi.

Mirties patale Nikolajus išreiškė norą, kad Aleksandras vestų jo sužadėtinę Dagmarą, kas ir įvyko 1866 m. Būdamas sosto paveldėtoju nuo 1865 m. iki 1881 m. Aleksandras mažai dalyvavo svarstant viešuosius klausimus, tačiau davė suprasti, kad kai kuriais užsienio politikos klausimais turi savo nuomonę, nesutampančią su tuo metu vykdyta politika.

Konservatyvesnių pažiūrų nei tėvas. Rėmėsi konservatyviausiais rusiškojo imperinio nacionalizmo idealus išpažįstančiais visuomenės sluoksniais. Valdymo pradžioje, ekonominių aplinkybių skatinamas, darė ir pažangių reformų: panaikino pagalvės mokestį, įvedė privalomą išpirką laikiniesiems prievolininkams (Lietuvoje tai padaryta dar 1863 m.), sumažino skirtinių sklypų išperkamuosius mokesčius. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ėmėsi kontrreformų: įvedė žemietijų viršininkų pareigybę, apribojo žemietijų ir miestų savivaldą. Apribojo teisę valstiečiams verstis smulkia prekyba, bei keisti gyvenamąją vietą. 1882-1884 m. buvo išleisti įsakymai suvaržantys universitetų autonomiją. Sustiprino kitataučių rusinimą, pritarė antisemitizmo ideologijai, aukštosiose ir vidurinėse mokyklose žydams įvedė procentinę normą. 1887 m. narodnikai (tarp jų ir vilnietis J. Lukoševičius) prieš Aleksandrą surengė nesėkmingą pasikėsinimą.

Rusinimo politiką Lietuvoje imta vykdyti stropiau, pradėta aktyviau ir griežčiau persekioti nelegalią lietuvių spaudą. 1885 m. priimtas Lenkijos karalystės Pradžios mokyklų įstatymas ir Lietuvos Užnemunėje įteisino dėstymą rusų kalba, kitose Lietuvos dalyse rusiškai buvo mokoma nuo 1864 m., vietos kalba čia palikta tik kaip dėstomasis dalykas. 1892 m. priimtos Laikinosios taisyklės nustatė administracines priemones slaptosioms mokykloms persekioti.[1]

Aleksandras III mirė 1894 m. lapkričio 1 d. Livadine, tesulaukęs 49 m. Jam mirus sostas atiteko Nikolajui (Mikalojui) II.

Užsienio politika

Aleksandras nemėgo to, ką jis vadino perdėta užsienio įtaka bendrai, ir ypač vokiška įtaka. Jis siekė įtvirtinti nacionalinisu principus visose viešosiose sferoseir realizuoti savo homogeniškos Rusijos viziją – homogeniškos kalba, administravimu ir religija.

Valdant Aleksandrui III prie Rusijos imperijos prijungta dalis Vidurinės Azijos, blogėjo santykiai su Vokietija, gerėjo su Prancūzija, 1891-1893 m. su ja sudaryta sąjunga. Antisemitizmas

Žydams buvo suvaržyta teisė laisvai judėti. Vienintelė vieta, kur jiems buvo leidžiama gyventi, buvo Lenkija ir Pabaltijo gubernijos.

Vaikai

   Nikolajus II (1868-1918 m.), Rusijos imperatorius (1894-1917);
   Aleksandras Aleksandrovičius (1869-1870 m.), Didysis kunigaikštis;
   Georgijus Aleksandrovičius (1871-1899 m.), Didysis kunigaikštis;
   Ksenija Aleksandrovna (1875-1960 m.), Didžioji kunigaikštytė, jos vyras Didysis kunigaikštis Aleksandras Michailovičius Romanovas;
   Michailas Aleksandrovičius (1878-1918 m.), Didysis kunigaikštis ir Rusijos Imperatorius 1917 Michailo II vardu;
   Olga Aleksandrovna (1882-1960 m.), Didžioji kunigaikštytė, jos vyras Oldenburgo kunigaikštis Petras Frydrichas.

Aleksandras III Šlevsigo Holnšteinų Romanovų šeima Smulkesnė šaka Oldenburgai Gimė: 1845 m. kovo 10 d. Mirė: 1894 m. lapkričio 1 d. Karališkieji titulai Prieš tai: Aleksandras III Rusijos imperatorius 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 Po to: Nikolajus II Lenkijos karalius 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 Suomijos didysis kunigaikštis 1881 kovo 14 – 1894 lapkričio 1 [rodyti] v • a • r Aleksandras III protėviai [rodyti] ž • a • r Kijevo Rusios, Vladimiro-Suzdalės, ir Rusijos valdovai

Šaltiniai

Antanas Kulakauskas. Aleksandras III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.

Об Император Всероссийском Александр III Александрович Poманов (русский)

Алекса́ндр III Алекса́ндрович (26 февраля [10 марта] 1845, Аничков дворец, Санкт-Петербург — 20 октября [1 ноября] 1894, Ливадийский дворец, Крым) — император Всероссийский, царь Польский и великий князь Финляндский с 1 [13] марта 1881 года. Сын императора Александра II и внук Николая I; отец последнего российского монарха Николая II.

В царствование Александра III Россия не вела ни одной войны. За поддержание мира монарх получил официальное прозвание Царь-Миротворец

view all 18

Emperor and Autocrat of All the Russias Alexander Alexandrovich Romanov's Timeline

1845
February 26, 1845
Санкт-Петербург (Sankt-Pietierburg), Российская Империя
March 10, 1845
- March 2, 1865
Saint Petersburg, gorod Sankt-Peterburg, Saint Petersburg, Russia
May 4, 1845
Санкт-Петербург, Российская Империя
1865
March 2, 1865
- March 13, 1881
Age 20
Saint Petersburg, gorod Sankt-Peterburg, Saint Petersburg, Russia
1868
May 6, 1868
Age 23
Царское Село, Санкт-Петербургская Губерния, Российская Империя
1869
June 7, 1869
Age 24
Pushkin, gorod Sankt-Peterburg, Sankt-Peterburg, Russia
1871
May 6, 1871
Age 26
Pushkin, gorod Sankt-Peterburg, Sankt-Peterburg, Russia
1875
March 25, 1875
Age 30
Saint Petersburg, Russian Empire
1878
November 22, 1878
Age 33
Санкт-Петербург, Российская Империя