Izabella Jagiellon, Queen consort of Eastern Hungary

Izabela Jagiellonka – królewna polska i księżniczka litewska, jako żona Jana Zápolyi (1539-1540) królowa Węgier, następnie królowa-regentka Węgier w imieniu małoletniego syna (1540-1551). Po zrzeczeniu się praw do korony węgierskiej w latach 1551-1556 nominalna księżna na Ziębicach i Ząbkowicach oraz pani Opola w imieniu swego syna Jana Zygmunta. Od 1556 do śmierci ponownie królowa Węgier (de facto tylko części wschodniej), sprawująca realną władzę w imieniu syna. Wikipedia PL

Jagelló Izabella - magyar királyné, 1556 és 1559 között Erdély kormányzója. Wikipedia HU

---

http://en.wikipedia.org/wiki/Isabella_Jagiellon

Isabella Jagiellon

From Wikipedia, the free encyclopedia

Isabella Jagiellon (Hungarian: Izabella királyné; Polish: Izabela Jagiellonka; 18 January 1519 – 15 September 1559) was a Queen of Hungary and the consort of John Zápolya.

Born in Kraków to King Sigismund I of Poland and Bona Sforza, Princess of Milan, Isabella was brought up in the Polish royal court. Her mother taught her the Italian language and Renaissance culture, so she became an educated young lady, who spoke four languages.

In 1539 Isabella was married to the claimant of the Hungarian throne, John Zápolya. Their son John II Sigismund Zápolya was born on 8 July 1540. Her husband died two weeks after the child was born, and from this time on Isabella began her struggle to keep the Hungarian throne as a widow queen and the guardian of her child, who was elected electus rex in the meantime.

In 1541, after the reoccupation of Buda, Isabella went to Transylvania on the order of Sultan Suleiman the Magnificent, where she reigned with her child over the territories under her authority. However, the real governor was the appointed George Martinuzzi. In the summer of 1551 she left Transylvania, which fell into the hands of Ferdinand of Austria in accordance with the treaty of Nyírbátor.

According to a legend, when Isabella stopped to have a rest at the gates of Meszes, she cut the abbreviation of her slogan into the bark of an old oak tree: SFV – Sic fata volunt, i.e. it is the will of fate. By the request of the Hungarian orders she returned to the country together with her child and her advisor, Mihály Csáky, in the autumn of 1556. After this Isabella set up her Transylvanian chancellery with the help of Mihály Csáky, and the new state started to function. She reigned in the new state with her son until her death in Alba Iulia in 1559.

Isabella is notable as being "the first ruler to issue an edict of universal toleration" [1] in religion. The edict was passed in 1558, preceding the more famous Edict of Nantes (1598), by forty years

Spouse János Szapolyai

Issue

John II Sigismund Zápolya

Izabelė Jogailaitė (lenk. Izabela Jagiellonka; 1519 m. sausio 18 d. – 1559 m. rugsėjo 15 d.) – Lenkijos–Lietuvos princesė, vyriausioji Lenkijos karaliaus Zigmanto Senojo ir Bonos Sforzos duktė. 1539 metais, po santuokos su Jonu Zapojaju, tapo Vengrijos karaliene. Tuo metu dėl Vengrijos varžėsi Austrijos erchercogas Ferdinandas I, kuris norėjo ją prijungti prie Habsburgų valdų (žr. Vengrijos karalystė), vengrų didikai, kurie norėjo Vengriją išlaikyti nepriklausoma (žr. Rytų Vengrijos karalystė), ir Osmanų imperijos sultonas Suleimanas Didysis, kuris norėjo Vengriją paversti vasaline valstybe. Nors Izabelės santuoka tetruko pusantrų metų ji susilaukė vyriškos lyties palikuonio Jono Zigmanto Zapojajio, gimusio dvi savaitės prieš tėvo mirtį 1540 m. liepą. Likęs Izabelės gyvenimas praėjo bekovojant dėl sūnaus paveldėjimo teisės. Po vyro mirties sultonas Suleimanas ją paskyrė Transilvanijos regente, valdžiusia mažamečio sūnaus vardu. Šis regionas tapo pusiau nepriklausoma pasienio valstybe, pasižymėjusia savo religine laisve.[1] Ferdinandas neatsisakė savo pretenzijų ir susitaręs su kardinolu Jurgiu Martinuzzi 1551 m. privertė Izabelę atsisakyti sosto. Ji grįžo į gimtąją Lenkiją ir gyveno su savo šeima. Sultonas Suleimanas pagrasio įsiveržti į Vengriją ir privertė didikus pakvieti Izabelę atgal į Transilvaniją.[2] Ji grįžo 1556 m. spalį ir valdė kaip sūnaus regentė iki savo mirties 1559 m. rugsėjį.

Biografija

Izabelė gimė Krokuvoje, ji buvo vyriausioji karaliaus Žygimanto Senojo ir jo italės žmonės Bonos Sforzos šeimoje. Didžiąją dalį savo vaikystės praleido Vavelio pilyje ir medžioklės pilyje Niepolomicėje. 1527-29 ir 1533-36 m. gyveno Lietuvoje. Pastarojo vizito metu jos trys jaunesniosios seserys liko Krokuvoje. Bona Sforza daugiau dėmesio skyrė vyresniajai dukteriai, anksti ją ištekino, o kitomis trijomis jos seserimis mažai rūpinosi ir jos ištekėjo vėlai. Izabelė gavo gerą išsilavinimą, galėjo kalbėti ir rašyti keturiomis kalbomis: lenkų, lotynų, vokiečių ir italų (motinos gimtąja kalba).

Literatūra

Ritchie, Susan J. (2014). Children of the Same God: The Historical Relationship Between Unitarianism, Judaism, and Islam. Unitarian Universalist Association of Congregations. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 9781558967250“... P.21-22 Patrouch, Joseph F. (2010). Queen's Apprentice: Archduchess Elizabeth, Empress María, the Habsburgs, and the Holy Roman Empire, 1554-1569. BRILL. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 9789004180307“... P.53-54