Jonas Tumas

Anykštėnai: Jonas Tumas

Jonas TUMAS

	Gimimo data: 1856-03-18 Gimimo vietovė: Maleišių k. (Anykščių r.) »

Trumpai: Knygnešys, tremtinys

Seneliai: Motiejus Tumas (?–1835) ir Margarita Čečytė-Tumienė; Kazimieras Baltuška ir Ona Tamošiūnaitė-Baltuškienė iš Šlapiašilio. Tėvai: Anupras Laurynas Tumas (1818–1902) ir Barbora Morta Baltuškaitė-Tumienė (1824–1889) iš Kunigiškių – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš kurių išaugo tik penki. Broliai ir seserys: Marijona Tumaitė-Nakutienė (1850–1918) – valstietė žemdirbė, Juozas Tumas (1852–1862) – mirė vaikystėje, Antanas Tumas (1854–1864) – mirė vaikystėje, Feliksas Tumas (1857–1858) – mirė vaikystėje, Ona Tumaitė-Indrelienė (1861–1916) – valstietė žemdirbė, Ksavera Tumaitė-Mėginienė (1863–1910) – valstietė žemdirbė ir Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) – kunigas ir rašytojas, publicistas, visuomenininkas. Dukterėčia (sesers Ksaveros duktė) Bronė Mėginaitė-Klimienė (1892–1957) iš Kunigiškių – mokslininko ir diplomato, Vasario 16-osios akto signataro Petro Klimo (1891–1969) žmona, giminaičiai (sesers Marijonos anūkai) Jurgis Rimkus (1895–1972) – miškininkas, Kazys Rimkus (1902–1960) – inžinierius hidrotechnikas, Antanas Riauba (1902– 1950) – kunigas, politinis kalinys, miręs lageryje.

J. Tumas gyveno Naujikų kaime (Anykščių r.), šeimą išlaikė, versdamasis žemės ūkiu, turėjo 17 dešimtinių žemės. Nors buvo mažai raštingas, mokėjo rusų, lenkų, žydų kalbas, šiek tiek kalbėdavo vokiškai.

Kartais jis padėdavo jaunesniajam broliui Juozui Tumui pergabenti ir išplatinti politinio pobūdžio draudžiamą lietuvišką spaudą.

1896 m. rugsėjo 30 d. jis išvyko pas brolį kunigą Juozą į Mosėdį (Skuodo r.), o grįždamas spalio 2 dieną brolio prašymu gabeno į Svėdasų kraštą 600 draudžiamų lietuviškų leidinių – daugiausia brolio leisto žurnalo "Tėvynės Sargas" 1896 metų numerių (587 egz.), taip pat įvairios religinės ir ūkinės literatūros. Tokių spaudinių Svėdasų krašte iki tol dar nebuvo.

Priekulės (Latvija) geležinkelio stotyje didelis ir sunkus grįžtančio J. Tumo lagaminas atkreipė policijos dėmesį. Čia knygnešys buvo suimtas, o jo gabentas krovinys konfiskuotas. Kelias dienas laikytas Liepojoje (Latvija), paskui beveik dvi savaites Ukmergės policijos valdyboje, J. Tumas buvo išleistas namo. Tačiau 1896 m. lapkričio 8 d. namuose jis buvo suimtas, dar padaryta krata, bet nieko nerasta.

Tirdami knygnešystės bylą, žandarai apklausė ir Mosėdžio vikarą J. Tumą, 1897 m. sausio 31 d. pripažino jį kaltinamuoju dėl antivyriausybinių leidinių platinimo. Tačiau įrodymų, kad jis būtų aprūpinęs savo brolį spaudiniais, žandarams nepavyko surinkti, jie neįrodė, kad lagaminas, kuriame buvo sukrautos knygos, priklausė dvasininkui. Tačiau jiems tada pirmą kartą kilo įtarimų, kad Juozas Tumas ir anticarinėje spaudoje rašantis Vaižgantas – vienas ir tas pats asmuo. Vis dėlto byloje jis buvo išteisintas.

1896 m. rudenį J. Tumas buvo kiek laiko kalinamas Ukmergės kalėjime, 1897 m. sausio-birželio mėnesiais buvo laikomas Kauno kalėjime. Išnagrinėjus jo bylą, 1897 m. gegužės 7 d. Rusijos caras patvirtino administracinį nuosprendį – pusantrų metų kalėjimo ir dar dveji metai tremties. Nuo 1897 m. birželio J. Tumas dar metus kalėjo Krestų kalėjime Sankt Peterburge (Rusija), o ištrėmimui pasirinko Besarabiją, iki 1898 m. pabaigos gyveno Kišiniove, kur persikėlė ir jo žmona su vaikais.

Atlikęs bausmę, J. Tumas su šeima pusmetį pagyveno Rygoje (Latvija), paskui grįžo į savo tėviškę Maleišius. Bet ši per tą laiką buvo nusmukusi ir nebeatsigavo. Nebeįstengęs pragyventi, J. Tumas 1904 m. žemę išnuomojo ir su šeima grįžo į Kišiniovą, vėliau ieškojo laimės Tbilisyje (Gruzija).

1906 m. Tumai dar kartą grįžo į savo ūkį, mėgino ūkininkauti, bet prasiskolino, todėl apie 1918 m. pardavė savo ūkį Gečiūnams. J. Tumas apsigyveno Utenoje, dirbo šaltkalviu, remontuodavo įvairius padargus.

Gyvenimo pabaigoje jis apsistojo Antakališkio kaime (Anykščių r.) pas dukterį Oną Kisielienę, sulaukdavo brolio kunigo Juozo Tumo, vis jautusio kaltę dėl sugadinto brolio gyvenimo, paramos.

Buvo vedęs, žmona Karolina Matuliauskaitė-Tumienė (1863–1948). Užaugino 7 vaikus, dar trys mirė kūdikystėje. Vaikai: Adolfas Tumas (1884–1943) – mirė nevedęs Anykščiuose, Liudvika Tumaitė-Baukienė (1890–1937), Ona Tumaitė-Kisielienė (1892–1971), Domicelė Tumaitė-Rakauskienė-Maciulevičienė (1894–1960), Andrius Tumas (1896–1984) – gydytojas, Elena Tumaitė (1902–?), Stasys Tumas (1904–1970) – statybininkas, Pranas Tumas (1910–1973) – mokytojas. Proanūkis (sūnaus Andriaus anūkas) Marijus Bagdonavičius (g. 1965 m.) – kino režisierius, aktorius.

Mirė 1923 m. liepos 20 d. Antakališkyje (Anykščių r.). Palaidotas Rubikių (Anykščių r.) senosiose kapinėse Tumų šeimos kape, kuriame vėliau palaidota ir jo žmona bei sūnus Stasys. Kapas nuo 2001 m. yra valstybės saugomas vietinės reikšmės paminklas, jis aptvertas, yra paminklas ir ąžuolinis stogastulpis su įrašu (klaidingu) "Buv. knygnešys Jonas Tumas (1856–1922)" (autorius – Jonas Tvardauskas, 1987 m.).

Petras Vinkšnelis užrašė J. Tumo prisiminimus, jie saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve.

J. Tumo gyvenimas ir veikla pristatomi Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinyne "Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904" (2004 m.) ir šio žinyno 2-ojoje knygoje (2014 m.).