Nikodemas Rudis

XX a. pirmoje pusėje Rudžiai gyveno pačiame Steigvilių kaime, erdviame mediniame name (tebėra išlikęs ir šiandien, kartu su sodybos rūsiu). Vėliau, šeimoje pasidalinus žemę, Nikodemas Rudis netoli Steigvilių kapinių, kitapus Beržtalio, pasistatė vienkiemį ir ten ūkininkavo. Turėjo lazdelę, ir su ta lazdele vaikščiodavo, bet labiau ne iš reikalo, o dėl manieros. Gyveno pasiturinčiai, gražioje sodyboje, buvo kalbos, jog pats finansavo ir kapinių tvoros statybą. Senberniavo, gyveno su seserimis. Kai šios mirė, galiausiai apie 1950 m. vedė Aleksandrą Šimoliūnaitę. Įsiminė jų vestuvės: į ceremoniją Linkuvos bažnyčioje ir iš jos "jaunavedžiai" važiavo proginiu vežimu su labai aukšta pasoste. Kai parvažiavo iš vestuvių, Rudžių vienkiemyje jau laukė kaimo žmonės su dovanomis, naminiu vynu.

Pats Nikodemas buvo smulkaus sudėjimo, vidutinio ūgio, taktiškų manierų. Atėjęs į svečius pabučiuodavo moteriai ranką. Jo sodyboje samdiniu dirbo toks Pranas Jurgelėnas, savo laiku vadintas stipriausiu kaimo žmogumi, nes pats vienas iš pastogės ištempdavo kuliamąją mašiną - dampį. Mirus Nikodemui R. Jurgelėnas perėmė sodybą, nes šeimininkai vaikų neturėjo. Dar prieš keletą metų vienkiemyje gyveno Smailių šeima. Dabar jų giminaičiai prižiūri ir Rudžių kapą. Vienkiemio gyv. namas prieš kelis metus sudegė. Senoji Rudžių sodyba pačiame kaime - negyvenama nuo 2009 m., kai mirė joje gyvenęs Jonas Jasilionis. Pastarasis ten buvo apgyvendintas senais laikais, kaip kolūkio darbininkas. (Steigvilių kaimo gyventojo Pašuškevičiaus prisiminimai).