Sir John Gielgud

Is your surname Gielgud?

Research the Gielgud family

Sir John Gielgud's Geni Profile

Share your family tree and photos with the people you know and love

  • Build your family tree online
  • Share photos and videos
  • Smart Matching™ technology
  • Free!

Share

Arthur John Gielgud

Lithuanian: Artūras Jonas Gelgaudas
Birthdate:
Birthplace: Kensington, Greater London, UK
Death: Died in Wotton Underwood, Aylesbury Vale, Buckinghamshire, Britain (UK)
Cause of death: respiratory infection
Place of Burial: United Kingdon
Immediate Family:

Son of Franciszek Henry Giełgud and Kate Giełgud
Partner of Ferenc Martin Hensler
Brother of Lewis Evelyn Gielgud; Val Henry Gielgud and Frances Eleanor Gielgud

Occupation: Actor, Director
Managed by: Private User
Last Updated:

About Sir John Gielgud

Sir John Gielgud was an English actor, director, and producer. A descendant of the renowned Terry acting family, he achieved early international acclaim for his youthful, emotionally expressive Hamlet which broke box office records on Broadway in 1937. He was known for his beautiful speaking of verse and particularly for his warm and expressive voice, which his colleague Sir Alec Guinness likened to "a silver trumpet muffled in silk". Gielgud is one of the few entertainers who have won an Oscar, Emmy, Grammy, and Tony Award.

Apie Seras Jonas Gelgaudas (Lietuvių)

Seras Arturas Džonas Gilgudas (Gelgaudas) (angl. Sir Arthur John Gielgud; (1904 m. balandžio 14 d. Pietų Kensingtone, Londonas, Didžioji Britanija – 2000 m. gegužės 21 d. Voton Hause, Bekingemšyras, Didžioji Britanija) – teatrų ir filmų aktorius, įgarsintojas, režisierius. Už atliktus vaidmenis yra gavęs „Oskaro“, „Emmy“ ir „Grammy“ apdovanojimus.

Biografija

Gimė 1904 m. balandžio 14 d. Pietų Kensingtone, Londone. Tėvas Frank Gielgud, gimęs 1880 m., kilęs iš garsios Lietuvos didikų Gelgaudų šeimos, kurie po Lietuvoje įvykusio 1831 m. sukilimo, 1837 m. pabėgo iš savo gimtojo Gelgaudiškio į Didžiąją Britaniją. Senelis iš tėvo pusės buvo Adam Gielgud (1834-1920), kuris buvo vedęs Leontyna Aniela Aszperger, kurios mama buvo garsi lenkų aktorė Aniela Ašpergerova (1816–1902). Senelio Adamo močiutė buvo Stanislovo Antano Tiškevičiaus Logoiskio dukra Eleonora Tiškevičiūtė Logoiska,[1] kuri buvo ištekėjusi už Jono Gelgaudo, kurio brolis buvo garsus sukilimo vadas Antanas Gelgaudas.[2] Motina Katie Terry kilusi iš žymios Terry aktorių giminės, jo močiutė Kate Terry taip pat buvo aktorė. Aktoriaus brolis Lewis Gielgud dirbo Didžiosios Britanijos slaptojoje tarnyboje, kitas brolis Val Gielgud buvo garsus BBC radijo ir televizijos laidų vedėjas. Aktoriaus dukterėčia Maina Gielgud yra garsi baleto šokėja. Aktoriaus karjera

1917 m. rugsėjį pradėjo mokytis Vestminsterio mokykloje, kurios menų klasėje puikiai atsiskleidė dailėje, grįžęs namo piešdavo užsklandas žaislų teatrui. Būdamas 16 metų nusprendė tapti aktoriumi ir 1921 m. liepos mėnesį nuėjo į peržiūrą, kurioje gerai pasirodęs gavo stipendiją mokytis karališkoje dramos mokykloje. 1922 m. pradėjo dirbti aktoriumi savo pusseserės Phyllis Neilson-Terry aktorių trupėje.

1925 m. Oksfordo teatre atliko Antono Čechovo pjesės „Vyšnių sodas“, Trofimovo vaidmenį. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje aktoriui buvo pasiūlyta išvykti į JAV ir atlikti kelis vaidmenis Niujorko Brodvėjaus teatre. Brodvėjuje aktorius vaidindavo klasikinio žanro pjesėse, kaip „Hamletas“, „Ofelija“ ir „Šekspyras“. 1937 m. Brodvėjuje aktoriaus suvaidintas Hamleto vaidmuo atnešė jam tarptautinį pripažinimą.

1937 m. aktorius grįžo į Didžiają Britaniją, kur vaidino daug įvairių vaidmenų. Didžiojoje Britanijoje vaidino pagrindinius vaidmenis daugybėje William Shakespeare sukurtų pjesių, tokių kaip „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Karalius Lyras“, „Hamletas“, „Audra“, „Ričardas II“, „Daug triukšmo dėl nieko“ ir kitose pjesėse. 1977 m. Londono Karališkajame Nacionaliniame teatre paskutinį kartą suvaidino Šekspyro pjesėjė „Julijus Cezaris“. Režisieriaus karjera

1932 m. pirmą kartą surežisavo „Romeo ir Džuljetą“. J. Gielgud režisavo įvairių autorių kūrinius, tačiau didžiausią sėkmę ir pripažinimą jam atnešė Šekspyro spektakliai – „Romeo ir Džuljeta“ (1935), „Ričardas II“ (1937, 1953), „Karalius Lyras“ (1950, 1955), „Daug triukšmo dėl nieko“ (1952, 1955, 1959) ir „Hamletas“ (1934, 1939, 1945). Radijas

1928 m. aktoriaus brolis, BBC radijo laidų vedėjas, Val Gielgud pakvietė savo brolį dalyvauti pjesės įgarsinime per radiją. Taip daugybę metų aktorius įgarsindavo įvairiausius kūrinius, iš kurių daugelyje pačiam būdavo tekę vaidinti ar surežisuoti. XX a. šeštajame dešimtmetyje įgarsindavo Šerloką Holmsą. 1994 m. paskutinį kartą radijuje įgarsino Karalių Lyrą. Filmai

Pirmą kartą J. Gielgud kine suvaidino 1924 m., filme „Kas yra žmogus?“ (Who Is the Man?). Vėliau kartais vaidindavo įvairiuose britų filmuose, tačiau tarptautinę sėkmę ir pripažinimą gavo filmuose suvaidintuose paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais. 1981 m. gavo Oskarą už liokajaus vaidmenį komedijoje „Artūras“. 2000 m., būdamas 96 metų, suvaidino paskutiniame savo trumpametražiame filme „Katastrofa“. Mirė nuo kvėpavimo takų infekcijos 2000 m. gegužės 21 d. Voton Hause, Bekingemšyre. 1994 m. aktoriaus garbei Londono „Globe Theatre“ buvo pervadintas į „Gielgud Theatre“ bei įkurtas Sir John Gielgud apdovanojimas už geriausius vaidmenis dramos spektakliuose.

Apdovanojimai

Laurence Olivier apdovanojimai

   1985: Specialus apdovanojimas

Akademijos apdovanojimai

   1964: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Becket
   1981: Apdovanotas už geriausią pagalbinio aktoriaus vaidmenį filme Arthur

Emmy apdovanojimas

   1966: Apdovanojimas už išskirtinę dramos programą Ages of Man
   1982: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Brideshead Revisited
   1984: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime The Master of Ballantrae
   1985: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Romance on the Orient Express
   1989: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime War and Remembrance
   1991: Apdovanojimas už pagrindinį vaidmenį filme Summer's Lease

Tony apdovanojimas

   1948: Apdovanojimas už išskirtinę užsienio programą The Importance of Being Earnest
   1959: Specialus apdovanojimas už indėlį į teatrą, Šekspyro vieno žmogaus vaidinamoje pjėsėjė Ages of Man
   1961: Apdovanojimas už geriausią režisūrą Big Fish, Little Fish
   1963: Nominuotas už geriausią režisūrą The School for Scandal
   1965: Nominuotas už pagrindinį vaidmenį spektaklyje Tiny Alice
   1971: Nominuotas geriausiu aktoriu spektaklyje Home

Evening Standard apdovanojimai

   1970: Geriausio aktoriaus titulas kartu su Ralph Richardson spektaklyje Home
   1975: Geriausio aktoriaus apdovanojimas už spektaklį No Man's Land
   1982: Specialus apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus teatre

Grammy apdovanojimas

   1959: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man
   1964: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Hamlete
   1964: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man, Volume 2 (One Man in His Time) Part Two - Shakespeare
   1979: Apdovanotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man - Recordings from Shakespeare
   1982: Nominuotas už geriausią įgarsinimą No Man's Land
   1983: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Old Possum's Book of Practical Cats
   1986: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Gulliver
   1988: Nominuotas už geriausią įgarsinimą A Christmas Carol
   1989: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Sir John Gielgud Reads Alice in Wonderland
   1991: Nominuotas už geriausią albumą vaikams The Emperor's New Clothes

New York Film Critics Circle apdovanojimai

   1977: Geriausias aktorius filme Providence
   1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur

Los Angeles Film Critics Association apdovanojimai

   1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur
   1985: Geriausias pagalbinis aktorius filme Plenty

Auksinis gaublys

   1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur
   1988: Geriausias pagalbinis aktorius seriale War and Remembrance
   1989: Nominuotas geriausiam aktoriui seriale War and Remembrance

Filmografija

   Who Is the Man? (1924)
   The Clue of the New Pin (1929)
   Insult (1932)
   The Good Companions (1933)
   Secret Agent (1936)
   The Prime Minister (1941)
   Julius Caesar (1953)
   Richard III (1955)
   Around the World in Eighty Days (1956)
   Saint Joan (1957)
   The Barretts of Wimpole Street (1957)
   The Shoes of the Fisherman (1963)
   Becket (1964)
   Hamlet (1964)
   Chimes at Midnight (1965)
   The Loved One (1965)
   Sebastian (1968)
   The Charge of the Light Brigade (1968)
   Oh! What a Lovely War (1969)
   Julius Caesar (1970)
   Eagle in a Cage (1972)
   Lost Horizon (1973)
   Frankenstein: The True Story (1973)
   11 Harrowhouse (1974)
   Murder on the Orient Express (1974)
   Gold (1974)
   Aces High (1976)
   The Picture Of Dorian Gray (1976)
   A Portrait of the Artist as a Young Man (1977)
   Providence (1977)
   Caligula (1979)
   The Human Factor (1979)
   The Orchestra Conductor (1980)
   The Elephant Man (1980)
   The Formula (1980)
   Lion of the Desert (1981)
   Arthur (1981)
   Chariots of Fire (1981)
   Gandhi (1982)
   Wagner (1983)
   The Wicked Lady (1983)
   Raudona ir juoda (1983)
   The Master of Ballantrae (1984)
   The Far Pavilions (1984)
   The Shooting Party (1985)
   Plenty (1985)
   The Canterville Ghost (1986)
   Time After Time (1986)
   The Whistle Blower (1986)
   Appointment with Death (1988)
   War and Remembrance (1988)
   Arthur 2: On the Rocks (1988)
   Getting it Right (1989)
   Prospero's Books (1991)
   Shining Through (1992)
   Swan Song (1992)
   The Power of One (1992)
   Scarlett (1994)
   First Knight (1995)
   Haunted (1995)
   The Portrait of a Lady (1996)
   Hamlet (1996)
   Shine (1996)
   Merlin (1998)
   Elizabeth (1998)
   Quest for Camelot (1998)
   Catastrophe (2000)

Knygos

   An Actor and His Time
   Early Stages
   Distinguished Company
   Acting Shakespeare (su John Miller)

Literatūra

   Croall, Jonathan (12 April 2002), Gielgud: A Theatrical Life 1904–2000, Continuum, p. 608, ISBN 978-0-8264-1403-8
   Gielgud, John; Mangan, Richard (1994), John Gielgud’s notes from the gods: playgoing in the twenties, Nick Hern, ISBN 978-1-85459-105-0
   Gielgud, John; Mangan, Richard (2004-04), Richard Mangan, ed., Sir John Gielgud: a life in letters, Arcade Publishing, p. 598, ISBN 978-1-55970-729-9
   Morley, Sheridan (2002), John Gielgud: the Authorised Biography, Simon & Schuster, p. 528, ISBN 978-0-7432-2242-6
   Young, Jordan R. (1989), Acting solo: the art of one-man shows, Moonstone Press, p. 224, ISBN 978-0-940410-85-5

Nuorodos

   Biografija www.imdb.com (angl.);
   Biografija I (angl.);
   Biografija II (angl.);
   Biorafija III (angl.).
   Gielgud: A Theatrical Life 1904–2000;
   John Gielgud’s notes from the gods: playgoing in the twenties;
   Sir John Gielgud: a life in letters;
   John Gielgud: the Authorised Biography;
   Acting solo: the art of one-man shows.

Šaltiniai

John Gielgud Biography

   A Brief History of the Gielgud Family

Kategorijos:

   Jungtinės Karalystės aktoriaiAnglijos kino režisieriaiLietuvos bajoraiDidžiosios Britanijos lietuviaiGelgaudai
view all

Sir John Gielgud's Timeline

1904
April 14, 1904
Kensington, Greater London, UK
2000
May 21, 2000
Age 96
Wotton Underwood, Aylesbury Vale, Buckinghamshire, Britain (UK)
????
United Kingdon