Kun. Steponas Rudžionis

Po Antrojo pasaulinio karo Gegužinės parapijos klebonas Steponas Rudžionis (slapyvardis Vėjas) 1946 m. suimtas ir už dalyvavimo pasipriešinimo veikloje nuteistas 10 metų kalėti. Mirė Vorkutos lageryje.

Į kunigus įšventintas 1905 m. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pasitraukęs į Rusiją. Mokėsi Petrapilio kunigų seminarijoje, mokėjo lietuvių, rusų, latvių, lenkų, lotynų kalbas. Nuo 1922 m. klebonavo Beižionyse, pastatė tem medinę bažnyčią. 1927 ar 1928 m. įstojo į Tautininkų partiją. Išbuvo partijoje du metus, o paskui vyskupo nurodymu iš partijos išstojo. Nuo 1925 m. iki sovietinės okupacijos buvo šaulių sąjungos nariu. Visą laiką buvo Semeliškių šaulių būrio vadu. 1936 m. apdovanotas "Nepriklausomos Lietuvos" medaliu ir Šaulio žvaigžde. Nuo 1944 m. gegužės buvo Gegužinės klebonas.

Nuo 1945 m. sausio mėn. aktyviai dalyvavo partizaniniame judėjime. Tada pas jį į kleboniją Gegužinėje atvyko Jonas Misiūnas-Žalias Velnias ir dar 15 partizanų. Pasitarimo metu kunigas sutiko tapti Gegužinės partizaninio judėjimo organizatoriumi. Buvo griežtas, reiklus, didelis patriotas. Yra pats sakęs, kad jam reikėjo gimti ne kunigu, o generolu.

1945 m. balandžio 26 d. J. Misiūno–Žalio Velnio įsakymu Nr. 13 buvo numatyta, kad karo atveju kun. S. Rudžionio–Vėjo batalionas turės perimti Kaišiadorių valsčiaus administravimą.

1945 m. liepos 8 d. vykdydami patikrinimą Pajautiškių kaime (Žaslių vals.) NKVD darbuotojai surado du štabo bunkerius. Viename iš jų slėpėsi Aleksandras Zapkus–Piliakalnis ir kun. S. Rudžionis. Tą kartą jiems pavyko pasitraukti sėkmingai, tačiau tuo metu žuvo štabo narys, kontržvalgybos viršininkas Jonas Žvirblis–Dagilis iš Šilonių k. (Žaslių vals.).

1945 m. lapkričio mėn. kun. S. Rudžionis buvo paskirtas apygardos administracijos viršininku. Po nepriklausomybės atgavimo jis turėjo organizuoti civilinę ir karinę valdžią, ieškoti kandidatų apskričių viršininkų, valsčių seniūnų pareigoms.

1946 m. sausio 25 d. Gegužinėje pasirodė kareiviai. Imtos tikrinti daugelis sodybų, tačiau ypač didelis dėmesys teko klebonijai. Po kelių dienų po kratos kun. S. Rudžionis buvo suimtas. Kunigui atsisakius atsakinėti į klausimus, išsiduoda klebonijos šeimininkė Elena Pinkevičiūtė–Radasta. Bažnyčioje surandamas paslėptas partizanų archyvas, remiantis juo sulaikyti 86 asmenys, 62 pareikšti kaltinimai.

1946 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos karinis tribunolas nuteisė 10 metų lagerio. Mirė 1949 m. sausio 2 d. Vorkutoje,Uchtižemlage (Komija, Uchtos r., Vetlosiano gyvenvietė).