
Matching family tree profiles for Tadas Daugirdas
Immediate Family
-
son
-
Privatechild
-
Privatechild
-
mother
-
brother
About Tadas Daugirdas
Tadas Daugirdas (Polish: Tadeusz Dowgird) born on February 27, 1852 in Torbino, Russia, died on October 29, 1919, in Kaunas, Lithuania, was a Lithuanian painter, first Lithuanian Archaeologist, Kaunas museum founder and curator, ethnologist, an independent democratic Lithuania supporter and activist, a nobleman of the Łabędź (Swan) coat of arms.
In 1869, Tadas Daugirdas took his early studies in Vilnius. For a short while, between 1870 and 1872, he went to live in St. Petersburg, where he continued to study, to later move to Munich for four years (between 1872 and 1876) and deepened his studies at the Academy of Fine Arts therein. In 1882, Tadas took part in the Courland Literature and Art Society. The year 1905 marked the beginning of his political career when he joined the Lithuanian Seimas while being a conservator at the Kaunas City Museum. He became its director in 1909.
In the years between 1910 and 1914, Tadas Daugirdas was a major player in running the Lithuanian Art Society's exhibitions. During the First World War, he continued to guard the museum in Kaunas, while writing a detailed diary during Germany's occupation of the Baltics. Published articles in Lithuanian newspapers. In 1917, Daugirdas participated in the commission that designed the Lithuanian flag, with his plans for the color yellow to join the triband being accepted, together with its red and green color bands. In 1919, in his final year, he became the Chairman of the State Archaeological Commission (VAK). In February of that same year, together with artist K. Šimonis, he published his first collection of Lithuanian postage stamps, printed in Berlin.
Nobleman Tadas Daugirdas owned Plemborg land and estate in Ariogala parish; the folwarks (palivarkai - LT): Gineičiai, Eimontiškės, Kalniškės, Halina - Babonas, Šagždonys?, miškas, Korewo
Archaeologist Tadas Daugirdas is mentioned in the following sources:
- Kuryer Lwowski (Lemberger Courier) Oktober 27, 1885; Zeitung:
About Thadeus Alexander Dowgird (Latin)
Tadas Daugirdas (Polish: Tadeusz Dowgird; born on February 27, 1852 in Torbino, Russia, died on October 29, 1919, in Kaunas, Lithuania) was a Lithuanian painter, first Lithuanian Archaeologist, Kaunas museum founder and curator, ethnologist, an independent democratic Lithuania supporter and activist, a nobleman of the Łabędź (Swan) coat of arms.
In 1869, Tadas Daugirdas took his early studies in Vilnius. For a short while, between 1870 and 1872, he went to live in St. Petersburg, where he continued to study, to later move to Munich for four years (between 1872 and 1876) and deepened his studies at the Academy of Fine Arts therein. In 1882, Tadas took part in the Courland Literature and Art Society. The year 1905 marked the beginning of his political career when he joined the Lithuanian Seimas while being a conservator at the Kaunas City Museum. He became its director in 1909.
In the years between 1910 and 1914, Tadas Daugirdas was a major player in running the Lithuanian Art Society's exhibitions. During the First World War, he continued to guard the museum in Kaunas, while writing a detailed diary during Germany's occupation of the Baltics. Published articles in Lithuanian newspapers. In 1917, Daugirdas participated in the commission that designed the Lithuanian flag, with his plans for the color yellow to join the triband being accepted, together with its red and green color bands. In 1919, in his final year, he became the Chairman of the State Archaeological Commission (VAK). In February of that same year, together with artist K. Šimonis, he published his first collection of Lithuanian postage stamps, printed in Berlin.
Nobleman Tadas Daugirdas owned Plemborg land and estate in Ariogala parish; the folwarks (palivarkai - LT): Gineičiai, Eimontiškės, Kalniškės, Halina - Babonas, Šagždonys?, miškas, Korewo
Archaeologist Tadas Daugirdas is mentioned in the following sources:
- Kuryer Lwowski (Lemberger Courier) Oktober 27, 1885; Zeitung:
Apie PMD Tadas Aleksandras Daugirdas h. Gulbė (Lietuvių)
DAUGIRDAS TADAS Muziejininkas, dailininkas, archeologas, kraštotyrininkas bei visuomenės veikėjas.
- 1852 02 27 - gimimas Torbine, Novgorodo srityje, krikštas St. Peterburge šv. Kotrynos RKB.
- 1856 šeima grįžo gyventi į Ariogalą;
- 1869 baigė realinę mokyklą Vilniuje;
- 1869-1870 mokinosi piešti Trutnevo studijoje;
- 1870–1872 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje;
- 1872–1876 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje;
- 1876 vedė ir su žmona apsigyveno Varšuvoje (Adresas Chmielna 1565, Warsaw, Poland), įsirengė meno studiją, daug tapė;
- 1881 pradėjo archeologinius kasinėjimus ir tyrimus, Jasna Gurka arch kasinėjimai - vadovas Kovalevskis;
- 1882 archeloginiai tyrimai Mazovijos ir Lovicko srityse Lenkijoje, Žemaitijoje, publikavo savo archeologinių tyrimų išvadas "Klosy"; nuo 1886 "Pamiętnik Fioziograficzny", "Zbiorze Wiadomosci do Antropologii Krajowej", "Wisla" ir kt.
- nuo 1882 ? Lenkijos dailės ir mokslo akademijos narys, priklausė Krokuvos padaliniui;
- 1890 dalyvavo ir pateikė savo tyrimų prezentaciją antrąjame Lenkijos Istorikų Suvažiavime, Lvove;
- 1891 su žmona ir 2 sūnais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Plemborge. Pasišventė ūkininkavimui, pintų baldų gamybos steigimui, archeologiniams tyrimams Žemaitijoje, sukaupė arti 2000 archeologinių eksponatų kolekciją: bronza, akmuo, geležis;
- 1892 publikavo kelis savo darbus lietuviškai "Varpe";
- 1907–1919 m. gyveno Kaune.
- nuo 1907 02 08 Kauno miesto muziejuje konservuotojas;
- 1908 dovanojo Kauno muziejui savo asmeninę archeologinių radinių ir etnografinių eksponatų kolekciją. Surengė savo kolekcijos parodą Kauno Rotušėje.
- nuo 1909 01 23 Kauno miesto muziejuje direktoriusi.
Muziejui dovanojo didelį archeologinės bei etnografinės medžiagos rinkinį. Jo dėka, iš atsitiktinių radinių sandelio Kauno m. muziejus virto pavyzdingu kraštotyros muziejumi.
- 1911 m. ištyrė Lauksvydų kapinyną Kauno r. Buvo nuoseklus mokslininkas, sistemingai tvarkė medžiagą, rašė tyrinėjimų dienoraščius ir juos iliustravo. Registravo kultūros paminklus. Tyrinėjo kapinynus, piliakalnius ir kitus istorinius paminklus įvairiose Lietuvos vietovėse.
- 1910–1914 m. organizavo visą eilę lietuvių dailės parodų Kaune, tame tarpe M.K Čiurelionio darbų parodą. Rašė straipsnius spaudai ir mokslines apybraižas.
- 1915-1918 m. Pirmojo pasaulinio karo metais saugojo muziejų, parašė išsamų kaizerinės okupacijos laikotarpio dienyną. Rašė periodiniuose leidiniuose „Draugija“, „Viltis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“, „Vienybė“ ir kt. Vien Pirmojo pasaulinio karo metais periodikoje pasirodė daugiau kaip 130 jo publikacijų.
T. Daugirdas paliko nemažai tapybos darbų, iš kurių pažymėtini paveikslai: „Auštant“, „Dubysa“, „Pūga“, „Kiemas“ ir kt. Taip pat kūrė bažnyčių vitražus, spektaklių dekoracijas ir kostiumus, Lietuvos miestų herbus.
- 1917 m. dalyvavo komisijoje kuriant lietuvišką vėliavą. Buvo priimtas jo pasiūlymas šalia raudonos ir žalios spalvos įvesti geltoną.
- 1919 m. tapo Valstybės archeologijos komisijos (VAK) pirmininku.
- 1919 m. vasario 17 d. išleisti pirmieji lietuviški spalvoti pašto ženklai, išspausdinti Berlyne, kurių dailininkai: pirmos laidos - T. Daugirdas, antros laidos - K. Šimonis.
- 1919 m. spalio 29 d. mirė Kaune, privačiame kambarėlyje muzijuje. Mirties priežastis - kelis metus trukusi lėtinė inkstų liga (gal tai buvo nediagnozuotas prostatos vėžys). Palaidotas Ariogaloje, Daugirdų šeimos koplyčioje.
Atminimas
- 1923 m. Pranciškonų gatvė Kauno senamiestyje pavadinta jo vardu (Kauno m. tarybos 1923 06 05 nut. Nr. 55).
- 1929 m. Antanas Smetona suteikė T. Taugirdui pomirtinį apdovanojimą (kokį?) ir buvo ta proga suruošti Kaune šventiniai pietūs, dalyavo Daugirdų šeima ir Lietuvos kultūros veikėjai, politikai.
- 1978 m. Kaune atidengta pirmoji memorialinė lenta Rotušės a. 19: „Šiame name 1908–1919 m. gyveno archeologas, dailininkas, muziejininkas Tadas Daugirdas“ (Kauno m. LDT VK potv. Nr. 173 p.).
- 1993 m. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Vytautas Narutis).
- 2006 m. Tėvynės pažinimo draugija įsteigė Tado Daugirdo premiją, skiriamą už nuopelnus puoselėjant tautos paveldą.
Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:
1. Elekšis, Juozas. Profesorė O. Voverienė – pirmoji Tado Daugirdo premijos laureatė. – Iliustr. // Lietuvos aidas, 2007, vas. 22, p. 9. 2. Galaunė, Paulius. „Ir sušvitęs gyvenimo noras“...“ // Kultūros barai. – 1977, Nr. 2, p. 63–64. 3. KAA, f. 100, ap. 1, b. 80, lap. 67–70. 4. KPTA įamžintų objektų sąrašas. 5. Tadas Daugirdas. – Portr. // Kūrėjai ir jų memorialinės vietos / Stasė Ramanauskienė. – Vilnius, 1984. – P. 71–72. 6. T. Daugirdo g. – Portr. // Kaunas: gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 46–47.
Vandos Daugirdaitės-Borkauskienės pasakojimas apie senelį
Gulbę (herbą) turėjo ir Daugirdavos, ir Plemborgo Daugirdai. Plemborgas - geriausias pavadinimas pagal dokumentus. Jam priklausė palivarkai - Galina, Mikolavas ir kt. (nuomojami ūkiai po 200, 500 ha). Tie dvarai maždaug visi buvo vienodi - apie 500 ha miško ir 1000 ha žemės. Panašiai įrengtas vidus - svetainė, valgomasis, kredensas, kuriame - bufetas, didelis stalas. Atvažiavę kaimynai buvo priimami kredense, o pažįstami ir retesni svečiai kviečiami i saloną. Pamenu, kad svetainėj kabėjo Marijos Jelenskaitės (T.Daugirdo motinos) ir kitų portretai. Jie dažniausiai buvo nespalvoti, juodai pilkšvi (tikriausiai ir menkesniu tapytoju, kitaip prisiminčiau), tiktai dideli ir įreminti i solidžius rėmus. Sovietmečiu visus portretus Janina (T. Daugirdo sūnaus Mykolo žmona) išvežė i Garliava, kur jie pražuvo.
Antrame aukšte buvo įrengti svečių kambariai. Tado Daugirdo žmona Kazimiera mėgo bendrauti su žmonėmis, buvo vaišinga. Atvažiuodavo Vladas Nagius-Nagevičius, Antanas Žmuidzinavičius, Juozas Tallat-Kelpša, dažnai viešėdavo Kazys Šimonis, kuris, man atrodo, gaudavo iš senelio materialinę pagalbą, nes buvo kilęs is neturtingos šeimos. Tiškevičius atvažiuodavo, domėjosi iškasenomis. Oficialiai draugystei reikėjo apsilankyti du-tris kartus per metus.
Maironis atvaziuodavo pakalėdoti, bet dažniau i Daugirdavą, nes ji buvo arčiau Betygalos, kur jis kunigavo. Pas mus buvo didelė biblioteka - 200 tūkstančių knygų. Jis daug skaitydavo ir mėgdavo pasikalbeti apie rašytojus su močiute Olga Daugirdiene (jos vyras Jonas dirbo Vilniuje teisėju ir į Daugirdavą atvažiuodavo laisvu metu). Jiedu bendraudavo prancūziškai.
Tadui Daugirdui kasinėjimai labai brangiai kainavo, todėl jis buvo smarkiai prasiskolinęs. Grėse, kad dvaras neišsikapstys is skolų. T. Daugirdui su šeima išvažiavus i Varšuvą, ūkį perėmė tvarkyti jo brolis Stasys iė Palepių. Jis Tadui siųsdavo pinigus i Varšuvą gana ilgą laiką. Po Stasio Plemborgą perėme tvarkyti sūnus Mykolas, baigęs Čekijoje agronomijos mokslus.
Senelė Kazimiera buvo nepaprastai nuoširdi žmonėms. Jai rūpėjo ne tik savo anūkai, bet ir kitų vaikai. Jei kas susirgdavo, ji stengdavosi padeti, gydyti, rūpinosi savo darbininkais ir jų vaikais. Bet tai nebuvo išimtis. Dvaras buvo centras ir, jei ištikdavo bėda, visi kreipdavosi pagalbos. Anais laikais dvarai buvo savotiški kultūros židiniai. Tie patys žmonės sudarė chorą, laisvalaikiu susirinkdavo dainuoti ir pašokti. Berniukai draugaudavo su kumečių vaikais - kariaudavo, o mergaitės žaisdavo savo kambaryje - ten turėjo lėles, jų kambarių apstatymus. Per Tris Karalius susieidavo visi vaikai ir juos apdovanodavo saldumynais. Dvarininkas buvo atsakingas uz visus. Pamenu, mirė viena mergaitė, tai nunešė jai aprengti mano suknelę. Dvarininkai ir jų darbininkai nebuvo tarpusavy priešiški, o draugiški. Tik tarybiniais laikais jie buvo vaizduojami kaip didžiausi priešai - nieko panašaus nebuvo.
Kazimiera viską, ką turedavo, padėdavo ant stalo, durys pas juos neužsidarydavo nuo svečių. Mes dažnai atvažiuodavom, per savaitę po porą kartų. Padubysiais tai tik keturi kilometrai. Plemborge buvo toks medžioklinis demėtas šuo Karo. Tai buvo mūsų paštas. Jis turėjo antkaklį, prie kurio mes pririšdavom laišką, ir jis atbėgdavo tuos keturis kilometrus iš Plemborgo i Daugirdavą. Dar buvo kilminga balta ilgaplaukė kalė, vardu Geiša.
Senelis buvo daug kam gabus. Iš molio nulipdė sūnų Adomo ir Mykolo biustus, jie stovėjo ant fortepijono. Turėjo įrengęs žilvičių dirbtuves. Prie Dubysos augo daugybė žilvičių (speciali rūšis, atvežė iš Prancūzijos ir išsodino Mykolas Daugirdas), iš kurių joje pynė kėdes, stalus, fotelius su atramom. Dvarininkai pirkdavo pintus baldus į pavėsines.
Tadą Daugirdą kai kas laikė laisvamaniu, nors prieš baznycią jis nebuvo nusistatęs. Visi vaikai buvo krikštyti ir ėjo išpažinties. Visos šventės buvo švenčiamos. Tai supras tie, kas skaitė lenkų rašytojo Henriko Sienkievičiaus kūrinius. Jo “Tvane” minimas Biliūnų (Bilewicze) dvaras Raseinių apskrityje, taip pat ir Daugirdas..."
Nacionaliniame M.K.Ciurlionio dailes muziejuje saugojami XX a. pradzios stiklo negatyvai, kuriuose uzfiksuoti Plemborgo dvaro vaizdai. Nėra išlikusių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima atsekti, iš kur jie yra patekę ir kas jų autorius. Galima manyti, kad fotografavo ir komponavo pats T.Daugirdas.
1886 metais įsteigus garsiąją choro draugiją "Lutnia" Varšuvoje, kur steigėjų tarpe buvo ir vėlesniu laiku pagarsėjęs Lietuvoje archeologas Tadas Daugirdas, Vincas Kudirka ir buvo prikalbintas dalyvauti tame chore.
About PMD Tadeusz Aleksander Dowgird h. Łabędź (Polski)
Tadas Daugirdas (Polish: Tadeusz Dowgird; born on February 27, 1852 in Torbino, Russia, died on October 29, 1919, in Kaunas, Lithuania) was a Lithuanian painter, first Lithuanian Archaeologist, Kaunas museum founder and curator, ethnologist, an independent democratic Lithuania supporter and activist, a nobleman of the Łabędź (Swan) coat of arms.
In 1869, Tadas Daugirdas took his early studies in Vilnius. For a short while, between 1870 and 1872, he went to live in St. Petersburg, where he continued to study, to later move to Munich for four years (between 1872 and 1876) and deepened his studies at the Academy of Fine Arts therein. In 1882, Tadas took part in the Courland Literature and Art Society. The year 1905 marked the beginning of his political career when he joined the Lithuanian Seimas while being a conservator at the Kaunas City Museum. He became its director in 1909.
In the years between 1910 and 1914, Tadas Daugirdas was a major player in running the Lithuanian Art Society's exhibitions. During the First World War, he continued to guard the museum in Kaunas, while writing a detailed diary during Germany's occupation of the Baltics. Published articles in Lithuanian newspapers. In 1917, Daugirdas participated in the commission that designed the Lithuanian flag, with his plans for the color yellow to join the triband being accepted, together with its red and green color bands. In 1919, in his final year, he became the Chairman of the State Archaeological Commission (VAK). In February of that same year, together with artist K. Šimonis, he published his first collection of Lithuanian postage stamps, printed in Berlin.
Nobleman Tadas Daugirdas owned Plemborg land and estate in Ariogala parish; the folwarks (palivarkai - LT): Gineičiai, Eimontiškės, Kalniškės, Halina - Babonas, Šagždonys?, miškas, Korewo
Archaeologist Tadas Daugirdas is mentioned in the following sources:
- Kuryer Lwowski (Lemberger Courier) Oktober 27, 1885; Zeitung:
О Тадеуше-Александре Михайловиче Довгирде ге. Лебеде (русский)
Тадас Миколо Даугирдас (Фаддей Михайлович Довгирд, родился 27 февраля 1852 года в Торбино, Россия — умер 29 октября 1919 года в Каунасе, Литва, — литовский художник, первый литовский археолог, основатель и хранитель Каунасского музея, этнолог, сторонник и активист независимой демократической Литвы, дворянин герба Лабендзь (Лебедь).
Направление Живопись
Страна Россия Поведать миру Происходит из старинного литовского боярского рода. Учился в виленской Рисовальной школе И. П. Трутнева и позднее преподавал в ней. В 1870—1872 учился в Санкт-Петербурге, в 1872—1876 в Мюнхене. С 1907 жил в Ковне. Содйствовал организации первой выставки литовского искусства Вильне (1907) и участвовал в деятельности Литовского художественного общества. Значительную часть имущества потратил на археологические раскопки и собирание библиотеки (насчитывала, по устным воспоминаниям родственников, 200 тыс. томов). Занимался регистрацией памятников культуры, исследовал кладбища, могильники, курганы в различных местностях Литвы. С 8 февраля 1907 работал консерватором Ковенского городского музея (действовавшего с 1898); с 23 января 1909 его директор. Подарил музею свои коллекции археологических находок, предметов народного быта и произведений народного декоративно-прикладного искусства. Позднее собрания действовавшего до 1921 городского музея стали частью коолекций Военного музея Витовта Великого и Музея М. К. Чюрлёниса в Каунасе. В 1910—1914 участвовал в организации литовских художественных выставок в Ковне. Сотрудничал в периодических изданиях «Драугия» («Draugija»), « Вильтис» («Viltis»), « Летувос укининкас» («Lietuvos ūkininkas»), « Летува» («Lietuva»), « Венибе» «Vienybė» и др. В 1919 стал председателем Государственной археологической комисси. Похоронен в Арёгале в родовой часовне Даугирдасов. Решением каунасского городского совета от 5 июня 1923 улица Пранцишкону в Старом городе Каунаса названа его именем. На доме, в котором жил Т. Даугирдас в Каунасе в 1908—1919, в 1978 открыта первая мемориальная таблица. В 1993 на том же здании появилась новая меморильаня таблица (скульптор Витаутас Нарутис). Писал пейзажи с символическим и аллегорическим подтекстом «На заре», «Дубисса», «Метель», «Двор». Создал несколько витражей и проектов витражей, в частности, для костёлов. Писал декорации, создавал костюмы для театральных постановок литовского общества «Дайна»; режиссировал спектакли. Декорировал дом в Ковне, в котором в 1910 обосновался Майронис. В 1917 входил вместе с Йонасом Басанавичюсом и Антанасом Жмуйдзинавичюсом в комиссию, выработавшую проект литовского флага. Й. Басанавичюс предложил использовать цвета, чаще других встречающиеся в литовском народном текстиле. Руководствуясь этим предложением, художник А. Жмуйдзинавичюс подготовил проект с полосами красного и зелёного цветов, чаще других встречающихся в народных тканях. По предложению Т. Дагирдаса был введена полоса жёлтого цвета, символизирующего зарю. Проект был одобрен Советом Литвы 19 апреля 1918. Наиболее существенные черты проекта лежат в основе нынешнего Государственного флага Литвы. Т. Даугирдас участвовал также в разработке Государственного герба Литвы, гербов городов Алитуса и др. Автор, вместе с Казисом Шимонисом, первых цветных литовских почтовых марок, отпечатанных в феврале 1919 в Берлине.
Где учился
Рисовальная школа И.П. Трутнева
Участник обществ
Литовское художественное общество
Tadas Daugirdas's Timeline
1852 |
February 27, 1852
|
Torbin / Торбино, Novgorod, Province of Novgorod, Russia, Russian Empire
|
|
March 16, 1852
|
Church-basilica of St. Catherine, Nevsky Prospekt, Sankt Petersburg, gorod Sankt-Peterburg, St. Petersburg, Russian Empire
|
||
1856 |
1856
- 1858
Age 3
|
Home school, Ariogala, Raseiniai, Lithuania
|
|
1863 |
1863
- 1866
Age 10
|
Riga, Latvia
|
|
1866 |
1866
- 1869
Age 13
|
Art school, Vilnius, Lithuania
|
|
1870 |
1870
- 1872
Age 17
|
Art Academy, St. Petersburg, Russian Federation
|
|
1872 |
1872
- 1876
Age 19
|
Art Academy, Krakow or Munchen?, Munchen, Germany
|
|
1877 |
1877
- 1884
Age 24
|
Self employed, Warszawa, Poland
|
|
1883 |
1883
- 1885
Age 30
|
Self employed, Warszawa, Poland
|