kun. Vladislovas Požėla

https://lithuanianpapers.files.wordpress.com/2018/11/lithuanian-pap... http://lietuvai.lt/wiki/Vladas_Po%C5%BEela_(1913-1997)

Gimė 1913 m. balandžio 1 d. Steigviliuose (Pakruojo raj.). Mirė 1997 m. balandžio 10 d. Kužiuose (Šiaulių raj.).

Kunigas, tremtinys. Baigė Kauno kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas Kauno arkikatedroje, 1937 m. gegužės 2 d.

Dirbo vikaru Vilkijos ir Šiaulių šv. Jurgio parapijose. 1938-1944 m. buvo Šiaulių amatų ir prekybos mokyklų bei berniukų gimnazijos kapelionas. 1942-1944 m. dar ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapelionas.

Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų bei kitų tautybių kalinių gelbėjimo. 1946 m. buvo ištremtas 10-čiai metų. 1956 m. grįžęs iš tremties klebonavo Aukštelkėje, Skirsnemunėje, Pakapėje. Nuo 1989 m. iki mirties buvo Kužių bažnyčios klebonas. Už žydų gelbėjimą suteiktas Pasaulio teisuolio vardas (1980). Gelbėjo žydus: Benjaminą Fuksį, Chają Leviną, Fanią Aleksandravičienę, Basią Javnaitę. (JV) (ŽGK)

„Tuo metu iš mirties fabriko drauge su kitais kameros kaliniais pabėgau ir aš. 26 metus ieškojau kunigo, norėdamas jį sutikti ir padėkoti už išgelbėtą gyvybę, už netikėtą laisvę, už galimybę džiaugtis pasauliu. Tik jo dėka išlikau gyvas aš ir daugelis kitų…“  Benjamino Fuksio, vieno iš Vlado Poželos išgelbėtų žydų, atsiminimai.

http://maltieciai.lt/tai-ka-as-patyriau-ta-diena-visa-gyvenima-liks...

https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladas_Po%C5%BE%C4%97la

http://www.skrastas.lt/?data=2008-04-23&rub=1144745056&id=1288260027

Kunigas Vladas, Pasaulio tautų teisuolis. Gimė 1913 m. balandžio 1 d. Steigvilių kaime, pasiturinčioje ūkininkų šeimoje. Dar būdamas vaikas mėgdavo užlipti ant šieno kaugės ir vaidinti kunigą: sakyti pamokslus, giedoti, žodžiu, atkartoti tai, ką pamatydavo bažnyčioje

Lankė Diržių-Bardiškių pradžios mokyklą, vėliau įstojo į Linkuvos gimnaziją. Baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos-filosofijos fakulteto teologijos skyrių – kunigystės mokslus. Į kunigus įšventintas 1937 m. Dirbo vikaru Vilkijos ir Šiaulių šv. Jurgio parapijose.

1938-1944 m. Vladas buvo Šiaulių amatų ir prekybos mokyklų bei berniukų gimnazijos kapelionas. 1942-1944 m. dar ir Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapelionas. Vokiečių okupacijos metais prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Gelbėjo žydus: Benjaminą Fuksį, Chają Leviną, Fanią Aleksandravičienę, Basią Javnaitę. "Šiaulių krašto" 2014 m. straipsnyje rašoma: "Karo metais dirbdamas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo kapelionu, kunigas V. Požėla kiek galėdamas padėjo ir lietuviams, ir rusams, ir žydams. Jis ėjo per žmones, rinko aukas. Maisto produktus sutanoje įsiūtoje gilioje kišenėje nešė badaujantiems kaliniams. Į kalėjimą atnešė pjūklelį grotoms nupjauti. Tada pabėgo 24 kaliniai. 1944-ųjų birželio 19-ąją ant Šiaulių pasipylus bomboms, kapelionas nuskubėjo į kalėjimą. Sargybiniai blaškėsi apimti panikos, o kunigas tuo metu atidarinėjo kamerų duris."

1946 m. V. Požėlą bandė užverbuoti kaip saugumo šnipą, tačiau kunigas atsisakė. Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį Vladas buvo suimtas ir įkalintas Vilniuje. Prasidėjo teismo procesas, kurį nagrinėjo karo tribunolas. Tačiau teismas užtruko, nes sovietams nesisekė atrasti bet kokių įkalčių, įrodančių steigviliečio kaltę. Po dvejų metų, 1948 m. Vladą vis tik nuteisė 25 metams tremties Sibire, Vorkutoje. Tremtyje buvęs kalinių gelbėtojas dirbo anglių kasykloje. Darbo metu teko kęsti didžiulį, iki 60 laipsnių šaltį. Mirus Stalinui, tapo šachtos darbininkų sukilimo liudininku: vieną rytą apie 4-5 tūkstančius kalinių vieningai nutarė neateiti į darbą. Tremties metais Vladui teko pažinoti ir ne vieną ankščiau buvusį garsų mokslininką, teisėją, net komunistų partijos narį, dabar patekusį į valdžios nemalonę, kurie sakydavo lietuviams, kad šie į lagerius pateko už savo kovas (prieš sovietų valdžia) kurios buvusios teisingos. Betgi buvęs sovietų partinis elitas, kovojęs prieš lietuvius, taip pat buvo įkalintas! Jų nuomone, lietuviai, atėjus laikui, atgaus laisvę, o jie bet kokiu atveju liks pasmerktieji, nekenčiami. Dažnas jų gyvenimą baigė savižudybe.

Grižęs 1956 m. paskirtas Aukštelkės parapijos klebonu. 1961–1962 m. Šiaulių šv. Jurgio parapijos altarista. Vėliau klebonavo Skirsnemunėje ir Pakapėje. Kartais atvažiuodavo ir aplankyti tėviškės sodybos Steigvilių kaime.

1980 m. rugsėjo 18 d. Rygoje, už žydų gelbėjimą antrojo pasaulinio karo metais, Vladas Požėla gavo Pasaulio Tautų Teisuolio vardą. 1989 m. Vladą reabilitavo, o gautą kompensaciją kunigas atidavė Lietuvos žydų kultūros draugijos Šiaulių skyriui. Nuo 1989 iki 1997 m. buvo Kužių parapijos klebonu. 1995 m. buvo įamžintas dviejų dalių dokumentiniame filme, kuriame atviravo apie savo gyvenimo kelią. Jame nuskambėjo ir viena Vlado Požėlos mėgta Kelmės klebono Butkaus frazė: „Ne žmonės turi tarnauti kunigui, bet kunigas turi tarnaut žmogui, tikintiesiems. Ir turi pirma būti žmogumi, o tik paskui kunigu“. Manau, kad ši frazė puikiai tinka ir pačiam steigviliečiui, kurio pasiaukojimas karo metais ne vienam davė neįkainojamą galimybę išgyventi.

Kunigas Vladas Požėla mirė 1997 m. balandžio 10 d. Laidotuvės vyko balandžio 14 dieną Kužiuose. Gedulingas šv. Mišias kartu su 28 kunigais laikė vyskupas V. Michelevičius, pamokslą sakė kunigas V. Kaknevičius. Visi Mišių dalyviai netilpo pilnoje bažnyčioje, daug žmonių būriavosi šventoriuje. Tuo pat metu gedulingos šv. Mišios buvo aukojamos Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kuri taip pat buvo pilna žmonių. Po šv. Mišių žmonės laukė, kol karstas su velionių bus atvežtas iš Kužių ir pro bažnyčią palydėtas į Šiaulių Ginkūnų kapines. Prie kapo duobės pamokslą pasakė kunigas K. Butkus.

Aleksas Pašuškevičius