Follow
Liauda (Liaudė) - etnografinis-istorinis regionas, esantis į šiaurę nuo Kauno, kurio pavadinimas kilęs iš Liaudės upės. Tarp 1372 m. Livonijos riterių nusiaubtų Upytės krašto vietovių Hermanas Vartbergietis mini ir Liaudos lauką. Manoma, kad vėliau, XIV a. Vytautas Didysis Liaudos krašte įkurdino smulkius bajorus, kurių uždavinys buvo kovoti su kryžiuočiais. Liaudos bajorai papildydavo sunaikintų pilių įgulas. Šio krašto gyventojai nėjo baudžiavos. Taip šiame krašte (dabartinių Kėdainių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų teritorijoje) susitelkė bajorų (šlėktų) akalicos (bajorkaimiai) ir vienkiemiai. XVI a. Liaudos bajorija priklausė Veliuonos valsčiui, ir ta priklausomybė išliko iki XVIII amžiaus. Kai XVII a. 2-oje pusėje lenkų kalba išstūmė rusinų kalbą iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanceliarijos, iš buities pradėta stumti ir lietuvių kalba. Jau XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje Liaudos gyventojai kalbėjo lenkiškai. Liaudos krašto gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime ir rėmė sukilėlius. Už tai 1863 m. rugsėjo mėn. rusų generolo leitenanto N. Ganeckio įsakymu sudeginta nemažai Liaudos krašto bajorų sodybų.
Algirdo Patacko straipsnis apie Liaudą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/algirdas-patackas-da...
Liaudos krašte gyvenusių bajorų genealoginiai medžiai:
- John Dzierżanowski nuo 1713 iki 1796 metų jis ir jo plaikuonys valdė Krekenavėlės arba kitaip vadintą Mėšlių dvarą.
- Gasper Proscewicz valdė Praščiūnų ir Palonų dvarus. 1687 metais jo dvarus paveldėjo sūnūs Rapolas ir Baltramiejus.
- Mikalojus Korizna, Elijaus sūnus, 1646 metais įsigyjo Panekelpius Liaudos regione. 1667 metais Mykolas Koryzna įtrauktas tarp Liaudos krašto turto savininkų.
- Jan Władysław Gosztowta Ożyński pradininkas Ožinskų giminės, baigęs Vilniaus akademiją (mokėsi 1688 metais), buvo išvykęs į Paryžių tęsti mokslus, o grįžęs 1697 metais įsigijo Ožaičius, šalia Vadaktų.