The Tatars' ancestors were Turkic tribes, which, in the 2nd–4th centuries, mixed with the Finno-Ugric peoples in the Paurale and Pavolgii. In the 10th century, they created the state of Pavolgii, Bulgaria, with the Bulgarian tribes. In the 15th–16th centuries, separate Tatar groups were formed (Astrakhan, Crimean, Siberian, and others). At the end of the 19th–and beginning of the 20th century, most of them consolidated with the Tatars of the middle Volga and Paurale.

In Lithuania, the first Tatar settlements near Vokė, Trakai, were founded in 1397 by Grand Duke Vytautas. In the 16th century, Tatars were settled near Minsk, Volhynia, Podolia, and in the 17th–18th centuries - in the Brest, Kobrin, and Grodno economies. Lithuanian Tatars belonged to various groups and spoke Kipchak dialects, but by the 16th century, they had already lost their language. In Lithuania, noble Tatars lived mainly in noble villages, outlying areas, and single-family homes. Tatars belonging to the Grand Duke of Lithuania received land from him by inheritance. Tatars had to perform military service and additional obligations (carrying mail, building roads, and serving as guards). Like the nobles, Tatars had the right to land ownership but did not have political rights. According to the Statute of Lithuania, Tatars were equated with noble marchers in civil and criminal law. The Tatar community's territorial administrative and tax unit was a banner led by an Ulon (duke). In the cities, non-noble Tatars were engaged in gardening, leatherworking, horse breeding, and transportation. The Tatars retained their rights even after Lithuania was annexed to the Russian Empire in 1795. Having proven nobility, Tatars performed military and administrative service; having failed to prove it, they became peasants and paid a pillow tax. Tatars served in the army of the Russian Empire until 1803 when there was a separate Lithuanian and Tatar regiment in it. Some Tatars participated in the Lithuanian campaign in support of Napoleon in 1812, in the uprisings of 1831 and 1863, and supported the Lithuanian national liberation movement. At the beginning of the 20th century, Tatar national organizations began to be formed.

Tamara Bairašauskaitė

Totorių protėviai buvo tiurkų gentys, kurios 2–4 amžiuje Pauralėje ir Pavolgyje sumišo su finougrų tautomis. 10 amžiuje su bulgarų gentimis sukūrė Pavolgio Bulgarijos valstybę. 15–16 amžiuje formavosi atskiros totorių grupės (Astrachanės, Krymo, Sibiro ir kitos). 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje dauguma jų konsolidavosi su Pavolgio vidurupio ir Pauralės totoriais.

Lietuvoje pirmąsias totorių gyvenvietes prie Vokės, Trakų 1397 įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas. 16 amžiuje totoriai apgyvendinti prie Minsko, Voluinėje, Podolėje, 17–18 amžiuje – Bresto, Kobrino, Gardino ekonomijose. Lietuvos totoriai priklausė įvairioms grupėms, kalbėjo kipčiakų kalbų tarmėmis, bet 16 amžiuje jau buvo praradę savo kalbą. Lietuvoje kilmingieji totoriai daugiausia gyveno bajorkaimiuose, užusieniuose, viensėdžiuose. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui priklausantys totoriai paveldėjimo teise iš jo gaudavo žemės. Totoriai turėjo atlikti karinę prievolę, taip pat ir papildomas prievoles (vežioti paštą, tiesti kelius, eiti sargybą). Totoriai, kaip ir bajorai, turėjo žemėvaldos teisę, bet neturėjo politinių teisių. Pagal Lietuvos Statutą, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje totoriai buvo prilyginti bajorams žygininkams. Totorių bendruomenės teritorinis administracinis ir mokestinis vienetas buvo vėliava, vadovaujama ulono (kunigaikščio). Miestuose nekilmingi totoriai vertėsi daržininkyste, odų dirbimu, arklininkyste, vežėjavimu. Savo teises totoriai išsaugojo ir 1795 Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos. Įrodę bajorystę totoriai ėjo karo bei administracinę tarnybą, neįrodę – perėjo į vienkiemininkus, mokėjo pagalvės mokestį. Totoriai tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, iki 1803 joje buvo atskiras Lietuvių ir totorių pulkas. Dalis totorių 1812 dalyvavo lietuvių Napoleono rėmimo kampanijoje, 1831 ir 1863 sukilimuose, rėmė lietuvių tautinį išsivaduojamąjį judėjimą. 20 amžiaus pradžioje pradėjo kurtis totorių tautinės organizacijos.

Tamara Bairašauskaitė