
APIE PALĖVENĖS DVARĄ, JAM PRIKLAUSIUSIUS KAIMUS, JUOSE GYVENUSIUS ŽMONES
XVII a. Palėvenės dvaras priklausė Mlečkoms.
Palėvenės dvaras minimas Eufrozinos Mlečkaitės-Rajeckienės, Ukmergės maršalkienės, 1697–1698 metų ūkinėje apskaitoje.
Šaltinis: VU bibliotekos RS F8-1527
1748 m. petihorų poručnikas Žadeikonių (Žadeikių) seniūnas ponas Stanislovas Pioras su žmona Sofija iš Sėjų davė Infantų pakamariui ponui Jonui Borchui nuo savo Palėvenės valdos atskirtų Nairių, Dvaralaukių, Gineikių, Brėklių, Vačekių ir Punkrių kaimų inventorių.
Inventoriuje minimi Nairių kaimo ūkininkai.
Jonas Baltaragis mokėjo činčo 12 talerių ir 3 timpas. Juozapas Andrušonis mokėjo 11 talerių ir 3 timpas. Jonas Lapinskas mokėjo 5 talerius. Jurgis Stanka mokėjo 5 talerius Tomas Tamulis mokėjo 2 talerius.
Šaltinis VU bibliotekos RS F8-1268
1761 m. LDK raštininkas kariuomenės generolas komisorius Stanislovas Pioro pardavė Upytės paviete esantį savo Palėvenės dvarą Plungės, Šimonių seniūnui Jokūbui Karpiui ir jo žmonai Joanai.
Nairių kaimo ūkininkai be užusienio vadinto Sčippupiu (Sczyppupis) ir tuščių sodybų buvo paėmę 15 ir du trečdalius valako žemės.
Minimi Nairių kaimo ūkininkai Amžinasis baudžiauninkas Petras Baltaragis su sūnumis Simonu, Jonu, Juozapu ir Antanu mokėjo činčo 15 talerių. Amžinasis baudžiauninkas Mikalojus Andrušonas su vedusiu broliu Kazimieru mokėjo činčio 14 talerių. Amžinasis baudžiauninkas Jurgis Stankaitis su broliu Mikalojumi mokėjo činčo 5 talerius. Jonas Lapinskas mokėjo činčo 5 talerius. Jonas Rimšonis mokėjo činčo 5 talerius.
Šaltinis VU bibliotekos RS F8-1283
1790 m. Palėvenės dvaras priklausė Upytės pavieto vėliavininkui (karužui) Benediktui Karpiui.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Benediktas_Karpis
1790 M. Palėvenės dvarui priklausė
LEVANIŠKYJE 5 dūmai
LIŽUOSE 7 dūmai
BALSIUOSE 2 dūmai
GARADIŠKIUOSE (osada Garadyszki) 1 dūmas
JURGENIŠKIUOSE 4 dūmai
PAŽĄSUOSE 6 dūmai
AURILIŠKIUOSE 2 dūmai
KATINUOSE 1 dūmas
VAITKŪNUOSE 7 dūmai