Kviečiu visus Velykių ir Velykyčių palikuonius dalyvauti šiame projekte.
Tikiuosi sulaukti Jūsų pasakojimų apie protėvius Velykius, jų gyventas vietoves, pavardės reikšmės aiškinimų.
Visus tautiečius, norinčius surasti pamirštas giminės šakas ar atpažinti nutolusius giminaičius, išsiaiškinti ar pasitikrinti savo kilmę, kviečiamės jungtis prie projekto
[http://www.familytreedna.com/group-join.aspx?Group=LiTUaniaPropria]
1556 metų Upytės valsčiaus inventoriuje paminėtas Paberžtalio vaitijos, Vileikonių [Vileikovi%C4%8Di - Wileykowicze] kaimo ūkininkas Velykis Rimdeikonis [Rimdeikovi%C4%8D]. Jiedu su broliu Povilu įrašyti pačioje kaimo sąrašo pradžioje. Velykis užrašytas antruoju iš brolių. Čia aiškiai matome, kad Velykis yra vardas, o ne pravardė. Iš to darytina išvada, kad vardo prasmė ir kilmė yra panaši į slaviško vardo Pozniak t.y. Vėlyvis (paskutinysis, po ilgo laiko tarpo gimęs vaikas) prasmę ir turėtų būti rašomas Vėlykis.
Galima manyti, kad Vėlykio Rimdeikonio palikuonių pavardės atsiradimo laikas XVI a. antroji pusė.
XVII a. antroje pusėje Velykiai minimi Steigviliuose, Daunoriuose, XVIII a. pirmoje pusėje Šikšniuose.
Zigmas Zinkevičius mano, kad šis vardas (ir pavardė) susijęs su krikščioniška švente Velykomis
,,Ir antrosios didžiosios krikščionių šventės – Velykų – pavadinimą gavome greičiausiai tuo pačiu laiku greičiausiai XI–XII a., gerokai prieš oficialųjį Lietuvos krikštą iš Rytų, o ne iš Vakarų. Žodžiui velykos pradžią davė rytų slavų būdvardis Велик ‘didelis’, vartotas junginyje Великдень “didžioji diena’, kuris savo ruožtu yra vertinys iš graikų megįlē chiméra ‘t. p.’ Žodžio senumą lietuvių kalboje rodo akūtinė priegaidė (velykos).
Žodis velykos irgi paliko pėdsakus mūsų vardyne, plg. pavardes: Velykis ir Velyka, Velik-ėnas, Velik-ónis, vietovardžius: Velykiai, Velyk-iónys, Velyk-ūnai, Velykuškės, Velyk-ionių upelis.”
Krikščionybės atėjimas į Lietuvą ir Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis
Zigmas ZINKEVIČIUS
[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2009/01/28/istving_01.html]