Iš širdies džiaugiuosi matydama, kokiais įvairiaspalviais žiedais pražydo mūsų gražios giminės geneologinis medis. Jis gyvas, jis auga ir neabejoju, kad Lietuvai duos gražius vaisius, o jaunimas tą medį ir toliau sėkmingai augins ir puoselės. Tai tik ilgo kelio pradžia, nes kol kas nepaliesta mūsų senelio - Limanausko Antano (Limanowicz) atšaka. Džiaugiuosi, kad didelį susidomėjimą sukėlė Keršių giminei. Savo gimine taip didžiavosi senelis, garbus pedagogas Motiejus Keršys. Tad tebus jo atmintis įprasminta bent iš dalies anūko Ramūno, kuris labai daug padarė ir toliau seka bei stebi medžio augimo procesą. Manau, kad jis ir taps ta pagrindine ašimi, kuri visus jungs ir vienis. Nepraraskime giminiško bendrumo, juk mūsų tiek nedaug. Pagarbiai, Laima Raubiškienė.
