Skumin Jan Tyshkevich

Skuminas Tiškevičius (lenk. Skumin Tyszkiewicz, apie 1510 m. – 1563 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės, Skumino šakos pradininkas.[1] Tėvas Levas Tiškevičius. Šeima

1534 m. vedė, žmona Marina Meleško, vaikai Dimitras Tiškevičius (Dymitr Tyszkiewicz), Teodoras Tiškevičius (Teodor Tyszkiewicz), Magdalena Tiškevičiūtė (Magdalena Tyszkiewicz, vyrai: Ivanas Chreptavičius, Kierdėjus Lipskis), Olena Tiškevičiūtė (Olena Tyszkiewicz, vyras Ivanas Krošinskis), Fabiana Tiškevičiūtė (Fabiana Tyszkiewicz, vyrai Tuchanovskis, Podašovskis, Jonas Baka). Valstybės tarnyba

1559 m. Černobylio seniūnas, Lietuvos dvaro maršalka. Šaltiniai

Skuminas Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.

Vienatinis Leono Tiškaičio ir Teklės sūnus Skuminas, kaip ir tėvas, anksti tapo našlaičiu, bet tai nesutrukdė jam padaryti karjeros. Pirma žinutė apie Skuminą yra iš 1528 m. kariuomenės surašymo – į karą jis išrengė tik šešis raitelius (tad vadininas smulkiuoju žemvaldžiu) iš paveldėto Dzikuškio, dar vadinto Giguškiu (lot. Gygusky), dvaro. Skumino ekonominė ir socialinė padėtis galėjo pasikeisti, kai apie 1534 m. jis vedė Korčako herbo bajorę Mariją Meleškaitę. Atrodo, kad ji yra pirmoji Tiškevičių šeimos narė, kurios gyvenimo datos neabejotinai žinomos – 1510–1598 metai. Tai rodo jos antkapio prie Dzikuškio cerkvės įrašas. Skumino santuoka nevertintina kaip mezaliansas, nes Meleškos tuo metu buvo pasiturintys vidutiniai bajorai. Štai Skumino uošvis, dvarionis ir Gardino seniūnas Martynas Meleška, 1528 m. į karą išrengė 22 raitelius (11–50 žirgų turintys žemvaldžiai buvo laikomi vidutiniais valstybės mastu), tad įtakingesnis ir beveik keturis kartus už Skuminą turtingesnis uošvis galėjo padėti žentui kopti karjeros laiptais.1554-aisiais Skuminas jau tikrai tarnavo valdovui, mat tais metais buvo išsiųstas pasiuntiniu į Krymą. 1558 m. duomenys jau rodo, jog Skuminas buvo paskirtas valdovo maršalka, o 1559m. – dar ir Černobylio (Kijevo pavietas) seniūnu. Diplomatinių pareigų gausa rodo, jog Skuminas puikiai išmanė šios valstybinės veiklos kryptį ir už tai valdovas jam atsidėkojo: radome istoriografijoje dar nenaudotą raštą, kuriuo valdovas 1560 m. Skuminui, dėkodamas už pasiuntinystes Kryme ir tvirtybę, atlaikant totorių terorą, suteikė amžinai Černino kaimą Kijevo vaivadijoje, tad Skuminas plėtė žemėvaldą gaudamas ištarną. Tačiau abejotina, ar šis kopimas karjeros laiptais lėmė Skumino patekimą į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybą. Apskritai valdovo maršalkos priklausymas šiai institucijai istoriografijoje vertinamas labai skirtingai. Vis dėlto neradome aiškių šaltinių, patvirtinančių Skumino patekimą į šį elitinį ratelį. Istoriografijoje nurodoma Skumino mirties data svyruoja tarp 1565 ir 1566 m., bet mes galime ją patikslinti. Jau nuo pat XVII a. joks istorikas neatkreipė dėmesio į S.Okolskio publikuotą Skumino epitafiją, rastą Kijeve (atkreipkime dėmesį į Skumino ir jo tėvo Leono religinius ryšius su Kijevu!), kurioje rašoma, jog stačiatikis Jonas Skuminas (lot. Ioannes Hurin Scuminouicz Lwouicz) mirė 7071 m., t. y. 1563 m. po Kristaus. Tokia Skumino mirties data nestebina, nes mūsų surinktuose XVI a. Tiškevičių dokumentuose Skuminas iš tiesų paskutinį kartą minimas 1563 metais. Įdomu, kodėl šis antkapis istoriografijoje nebuvo naudotas? Gal išsigąsta tėvavardinės formos Scuminouicz? Tai galbūt perrašymo klaida, nes būtų per daug sutapimų, jei paaiškėtų, kad du Skuminai Leonaičiai būtų buvę maršalkos ir Černobylio seniūnai. Mirdamas Skuminas turtus paliko žmonai. Iš 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymo aišku, kad ji išrengė šešis raitelius, 1567 m. siuntė tiek pat raitelių iš Giguškio dvaro Lydos paviete (taigi Dzikuškio?) ir Selcų Minsko paviete. Kad Skuminas turėjo du sūnus (Dmitrijų ir Teodorą), niekam abejonių nekyla, bet dukterų skaičius istoriografijoje svyruoja nuo trijų iki septynių. Vis dėlto mūsų duomenys leidžia manyti buvus keturias: Magdaleną, Fabijoną, Eleną ir Oną. Iš:https://www.genealogija.lt/uploads/images/Leidyba/zurnalas%20patais...

Скумин (Иван) Львович Тышкевич (Иван Гурин Львович Скуминович) (1506-1565 или 1566), старший сын, чернобыльский державца (?1559-1563), господарский маршалок (1558-1563). Это линия Скуминов (Скуминовичей) Тышкевичей, основателем которой он был, вошла в состав магнатов и принесла до конца XVIII века многих сановников Речи Посполитой, в том числе, шесть сенаторов. От внука Тышки Ивана Львовича (Скумина) происходит старшая линия рода Тышкевичей, известная как Скумин-Тышкевичи.