Andrzej Leszczyński

Andrius Leščinskis (1606–1651) – ATR valstybinis veikėjas, Dorpato vaivada (1641–1651), Dubenkos seniūnas (nuo 1636 metų), diplomatas ir poetas.

Biografija

Žymios magnatų Leščinskių giminės atstovas, herbo „Veniava“ savininkas. Belzo vaivados Rafalio Leščinskio (1579–1636) nuo pirmos santuokos su Ana Radziminskaite (1586–1635) vyresnysis sūnus. Jaunesnieji broliai – Rafailas, Boguslavas, ir Vladislavas.

Kartu su broliu Rafailu mokėsi Elblonge (1620–1630)ir Torunėje (apie 1624), po to išsilavinimą tęsė užsienyje: Frankfurte prie Oderio, Bazelyje (apie 1628), Strasbūrge, Ženevoje ir Orleane. 1635 metais buvo Paryžiuje, kur susipažino su Hugo Grocijumi. Draugavo su prancūzų diplomatu, grafu Klodu d’Аvo. 1636 metais baigus mokslus Andrius Leščinskis grįžo į tėvynę.

Būdamas disidentu Andrius Leščinskis rūpinosi savo valdų protestantų bažnyčia, dalyvavo sinoduose. 1636 metais po savo tėvo Belzo vaivados Rafailo Leščinskio mirties, Andrius paveldėjo Baranuva-Sandomirą, kaimus Sandomiro vaivadijoje, Senąjį Čartoriską ir Naujajį Čartoriską, Voluinės vaivadijoje, o taip pat Dubenko seniūniją.

1639 metais Čartoriske pastatė medinę dominikonų bažnyčią savo pirmai sutuoktinei Anai Koreckytei, o jo antroji žmona Katerina Nemirovič buvo armėnė. Buvo pagrindiniu mecenatu protestantų bažnyčių Baranuve-Sandomiro, Romanuve ir Beretečke.

1641 metais Andrius Leščinskis gavo Dorpato vaivados pareigybę ir tapo ATR senatoriumi, bet politikoje nedalyvavo.

Šeima

Andrius Leščinskis buvo vedęs tris kartus. 1636 metais buvo su Ana Koreckyte (1618–1643), kunigaikščio Samuilo Koreckio (apie 1586–1622) ir Katerinos Migilos vienintele dukterimi. Vaikai:

Samuilas Leščinskis (1637–1676), Karūnos didysis stovyklininkas ir Dorpato vaivada 1644 vedė antrą kartą Kateriną Nemirovič, Kijevo pakamario Stepono Nemirovčiaus ir Kristupo Siniutos (1589–1640) našlės dukters.

Apie 1646 metus jo trečioji žmona tapo Kristina Strus (apie 1605–1647), Haličo seniūno Mikalojaus Strusio ir Sofijos Ožechovskos duktė. Antra ir trečia santuoka buvo bevaikė.

Jo vienintelis sūnus Samuilas perėjo į dėdžių Boguslavo ir Vladislovo globą. Boguslavas Leščinskis paėmė giminaitį auklėjimui.

Literatūra

Bibliografia Literatury Polskiej – Nowy Korbut, t. 2 Piśmiennictwo Staropolskie, Państwowy Instytut Wydawniczy, Warszawa 1964, s. 444–445

Nuorodos

Генеалогия магнатского рода Лещинских