GD Yuri Hreptovich

Jurgis Chreptavičius (1586 m., Višnevas – 1650 m.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Smolensko (1639–1643 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1643–1645 m.), Pernu (1645–1646) ir Naugarduko vaivada (1646–1650 m.).

Biografija

Lietuvos bajorų Chreptavičių giminės atstovas, herbo „Odrowąż“ savininkas. Naugarduko pakamario Adomo Ivanovičiaus Chreptavičiaus (1557–1628 m.) ir Anos Kamaevskos sūnus.

Jam priklausė valdos Lipske (Gardino pavietas), Višnevas, Valanovas, Gaitiuniškės, Dovbutiškės, Gedeišiškės (Ašmenos pavietas), Glubokoje, Matkiškės, ir Gornostaišiškės (Lydos pavietas), turėjo namus Vilniuje ir Gardine.

Lenkijos-Švedijos karo (1600—1611) dalyvis, 1609 metais dalyvavo užimant Lifliandijos pilį Pernu. 1615 metais vadovaujant savo dvaro padaliniui dalyvavo ATR-Maskvos kare (1605–1618).

Sugrįžęs iš karo Jurgis Chreptavičius užsiėmė ūkininkavimu. Įsigijo dvarus, kurie buvo šalia giminės dvarų Višneve. 1617 metais nupirko Berezino palivarką, 1624 metais – Gončarų kaimą. Pastatė bažnyčią Višniove, kurioje ir buvo palaidotas, finansavo bažnyčios ir Dominikonų vienuolyno statybą Lukiškėse, netoli Vilniaus.

1639 metais Jurgis Chreptavičius buvo paskirtas Smolensko kaštelionu. Tų pačių metų vasarą priėmė savo dvare Lipske karalių Vladoslovą Vazą su jo dvariškiais. 1643 metais gruodžio 29 dieną po Jono Alfonso Liackio mirties gavo Žemaičių kašteliono pareigybę. 1645 metų sausį, po Zavadskio mirties buvo paskirtas Pernu vaivada. 1646 metų balandį, po Tomo Sapiegos mirties Jurgis Chreptavičius tapo Naugarduko vaivada. Šeima

1611 metais vedė Siuzaną Nonhart (m. 1645), sodybos Gaičiūniškėse paveldėtoją. Vaikai: Bogdanas, Adamas, Jurijus, Jonas, Ana, Elžbieta ir Siuzana. Literatūra

   А. Грыцкевіч, Храптовічы // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. −792 с.: іл. С. 719. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)