Jokūbas Konstantas Vilhelmas Geištoras

Jokūbas Geištoras (lenk. Jakob Gieysztor, 1827 m. balandžio 18 d. Medekšai, Kauno apskr. – 1897 m. lapkričio 15 d. Varšuva) – Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas.

Bajoras. 1844-1848 m. Sankt Peterburgo universitete studijavo teisę, bet nebaigė. Grįžęs į Lietuvą gyveno savo Ignacogrado dvare (Kėdainių apskritis). Rėmė vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. Savo dvare lažą pakeitė činšu. Nuo 1862 m. vienas Lietuvos baltųjų politinės grupuotės vadovų, 1863 m. vasario mėn. jų sudaryto komiteto narys. 1863 m. kovo–liepos mėn. sukilėlių Lietuvos provincijų valdymo skyriaus pirmininkas. 1863 m. rugpjūčio 12 d. suimtas, iki 1865 m. kalintas. 1865-1872 m. gyveno tremtyje Sibire. 1872 m. grįžęs gyveno Suvalkuose, nuo 1873 m. – Varšuvoje, čia įkūrė antikvariatą.

Bendradarbiavo spaudoje, rašė apie valstiečių laisvę ir lygybę, 1859 m., Lietuvą prieš 1863 m., 1888 m., Gegužės trečiosios konstituciją, 1891 m., I. Zavišą, A. Medekšą, T. Kosvinskį, Marijampolės apskritį, 1894 m. Vertingi Jokūbo Geištoro 1857-1865 m. atsiminimai (Pamiętnik Jakobą Gieysztora z lat 1857-1865) 1913 m. 2 leid. 1921 m. Ona Maksimaitienė. Šaltiniai

 * Jokūbas Geištoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 492 psl.

Jokūbas Geištoras (lenk. Jakob Gieysztor, 1827 m. balandžio 18 d. Medekšai, Kauno apskr. – 1897 m. lapkričio 15 d. Varšuva) – Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas.

Biografija

Bajoras. 1844-1848 m. Sankt Peterburgo universitete studijavo teisę, bet nebaigė. Grįžęs į Lietuvą gyveno savo Ignacogrado dvare (Kėdainių apskritis). Rėmė vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. Savo dvare lažą pakeitė činšu. Nuo 1862 m. vienas Lietuvos baltųjų politinės grupuotės vadovų, 1863 m. vasario mėn. jų sudaryto komiteto narys. 1863 m. kovo–liepos mėn. sukilėlių Lietuvos provincijų valdymo skyriaus pirmininkas. 1863 m. rugpjūčio 12 d. suimtas, iki 1865 m. kalintas. 1865-1872 m. gyveno tremtyje Sibire. 1872 m. grįžęs gyveno Suvalkuose, nuo 1873 m. – Varšuvoje, čia įkūrė antikvariatą.

Bendradarbiavo spaudoje, rašė apie valstiečių laisvę ir lygybę, 1859 m., Lietuvą prieš 1863 m., 1888 m., Gegužės trečiosios konstituciją, 1891 m., I. Zavišą, A. Medekšą, T. Kosvinskį, Marijampolės apskritį, 1894 m. Vertingi Jokūbo Geištoro 1857-1865 m. atsiminimai (Pamiętnik Jakobą Gieysztora z lat 1857-1865) 1913 m. 2 leid. 1921 m. Ona Maksimaitienė.[1]

Šaltiniai Jokūbas Geištoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 492 psl.

Jokūbas Kazimieras Geištoras (lenk. Gieysztor), 1827-1897, antikvaras, publicistas, memuaristas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Mokėsi Vilniuje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Nuo 1848 m. gyveno savo Ignacogrado dvare prie Kėdainių. 1861 m. įkūrė piliečių organizaciją, artimą baltųjų politinei grupuotei. Kauno klubo bibliotekai (bibliotece klubowej) dovanojo dalį savo bibliotekos. Spėjama, ta proga buvo padarytas litografinis ekslibris. Aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo ištremtas į Sibirą. 1872 m. grįžo, gyveno Suvalkuose, Varšuvoje, kur 1882 m. įkūrė antikvariatą, pasinaudodamas savo Ignacograde sukaupta biblioteka (turėjo apie 5000 tomų) – prekiavo knygomis, graviūromis, žemėlapiais, rankraščiais bei ekslibriais. Išleido 16 antikvariato katalogų. 1900 m. likusią J. Geištoro bibliotekos dalį nupirko J. Švanskis.

Vertingi Jokūbo Geištoro 1857-1865 m. atsiminimai (Pamiętnik Jakobą Gieysztora z lat 1857-1865) 2 tomai, išleisti 1913 m.

Be ekslibrio turėjo kelis knygų antspaudus, padarytus iki 1892 m.

Šaltiniai Kisarauskas Vincas. Lietuvos knygos ženklai. 1518-1918.- Vilnius, 1984, p. 45-46. Polski Słownik Biograficzny, t.VII, Kraków, 1948-1958, s.459-460. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. VI. – Vilnius, 2004, p.491.

Tipas: Asmenų dokumentų proveniencijos – Antspaudai