Peter Nonhart

Peter Nonhart (b.c. 1570 - d. 1633) Dutch Architect, who lived and worked in the Grand Duchy of Lithuania.

In 1609 for military merits in the Livonian War and the War of the Two Nations with Sweden Peter Nonhart received the indigenate. From the beginning of 16th century up until 1633 he held the position of Vilnius Castle Builder, he was responsible for care, maintenance and construction of Vilnius castles.

Petras Nonhartas (ol. Peter Nonhart, g. apie 1570 – m. apie 1633 m.) – olandų kilmės architektas, gyvenęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Sunku nustatyti, kuriuos pastatus projektavo tiesiogiai pats P.Nonhartas – kai kurių atveju atliko statybų priežiūros pareigas. Iš tų pavyzdžių, kurie tiesiogiai yra susiję su P.Nonharto vardu (Gaičiūniškės), galima spręsti, kad architektas atstovavo manieristinei Šiaurės Europos (konkrečiai Nyderlandų) Renesanso krypčiai, kuriai būdingas orderinės kompozicijos stilizavimas, paprastumas ir monumentalumas, dar egzistavusių gotikinių sprendimų naudojimas (išilgintos proporcijos, flankuojantys reprezentaciniai bokštai), atikų naudojimas.

Biografija

Už karinius nuopelnus Livonijos kare ir Abiejų Tautų Respublikos kare su Švedija, 1609 m. gavo indigenatą. Nuo XVI a. pabaigos iki 1633 m. ėjo Vilniaus pilininko pareigas, rūpinosi Vilniaus pilių priežiūra ir statybomis.

Darbai

• XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia – asmeninė rezidencija Antakalnyje (Vilnius) – vėliau Sapiegų rūmai;
• 1604–1610 m. – Panemunės pilis;
• 1610 m. – nuo gaisro nukentėjusios Vilniaus Žemutinės pilies restauravimo ir atstatymo darbai (statybų priežiūra);
• po 1610 m. – Aušros vartų (galbūt ir kitų vartų Vilniaus miesto gynybinėje sienoje) rekonstravimas ir restauravimas;
• 1613 m. – namas-tvirtovė ir protestantų maldos namai Gaičiūniškėse (dab. Baltarusija) – asmeninė P.Nonharto rezidencija;
• po 1624 – Vilniaus katedros ir Šv. Kazimiero koplyčios restauravimo ir statymo darbai.

Piotr Nonhart (ur. prawdopodobnie w r.1570 - zm. 1633) Holenderski architekt, który mieszkał i pracował w Wielkim Księstwie Litewskim.

W 1609 r. za zasługi wojskowe w wojnie inflanckiej i wojnie dwóch narodów ze Szwecją, Piotr Nonhart przyjął indegenacja. Od początku XVI w. do 1633 r. pełnił funkcję budowniczego zamkuw Wileńskich, był odpowiedzialny za opiekę, konserwację i budowę zamków w Wilnie i okolicach.

Zapisy wzajemne Piotra i Racheli z Szemetów Nonhartów a) zapis z 15 VIII 1615 przez Piotra Nonharta starostę orańskiego swojej żonie, Racheli z Szemetów, 1200 kop groszy lit. na dobrach zakupionych od Krystyny z Nonhartów Sebastianowej Kęstortowej sędziny ziemskiej żmudzkiej : miasteczku Dziewałtów z włością i Ogrodnikach, z zastrzeżeniem, że jedynie on ma prawo do wykupu tych dóbr, a gdyby tego nie uczynił przejść mają prawem wieczystym na Rachelę, wyp. z a. S. Gł. Tryb. Lit., 17 VIII 1615, b) zapis przez Rachelę Malcherównę Szemetównę marszałkównę J.K.M. swemu mężowi Piotrowi Nonhartowi staroście orańskiemu wszystkich swoich dóbr ojczystych i macierzystych : Dziewałtowa, Miłośni, części w Świadościach i majętności ruskiej Chołopowicze i Łopie i wszystkich innych na prawie wieczystym, kasujący jednocześnie zapis męża dla niej na 1200 kop groszy lit. na Dziewałtowie i innych dobrach, oryg., wyp. z a. S. Gł. Tryb., 24, 26 VII 1617"