Vincas Čepinskis

Vincas Čepinskis (1871–1940). Fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje. 1920–1922 m. – Aukštųjų kursų fizikos dėstytojas. Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto profesorius. 1923–1924 m. – Lietuvos universiteto rektorius, 1929–1933 m. – VDU rektorius.

Krikšto tėvai Karolis Matuzevičius ir Teresė Kabelytė.

1883-1890 mokėsi Šiaulių gimnazijoje ir ją baigė aukso medaliu. Besimokydamas dalyvavo slaptame gimnazistų ratelyyje. 1890-94 studijavo Peterburgo universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultete tuo metu modernią fizikinę chemiją, įgijo chemiko specialybę, I laipsnio diplomą.

Su inteligentų Korš šeima ir būsima žmona supažindino Dmitrijus Mendelejevas, kuris vadovavo Rusijos vyriausiuose matų ir saikų rūmuose , kur baigęs universitetą 1,5 metų Vincas dirbo laborantu. Jam rekomendavus, 1897-1899 V.Čepinskis laisvojo klausytojo teisėmis studijavo Ciuricho politechnikos institute - lankė elektrodinamikos, elektromagnetizmo ir elektrotechikos paskaitas. Savo žinias taip pat gilino Getingeno ir Leipzigo fizikinės chemijos institutuose.

LSDP narys.

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai.

1920–1922 m. vienas Aukštųjų kursų steigimo iniciatorių ir dėstytojas

I Seimo (1922 11 13 – 1923 03 13) narys.

XIII Mykolo Sleževičiaus (1926 06 15 – 1926 12 17) ministrų kabinete - švietimo ministras.

Vienas Lietuvos universiteto kūrimo iniciatorių. 1922–1936 m. Kauno universiteto profesorius, prorektorius (1922, 1928), rektorius (1923, 1929, 1930).

Įkūrė eksperimentines fizikos ir fizikinės chemijos katedras.

1936 m. išėjo į pensiją, 1937 02 16 VDU garbės profesorius.

Gyveno adresais: 1930 m. gyveno Kaune, Daukanto g. 11/13- bt.8. 1935 m. Gedimino g. 38a- bt.3, 1938- 1939 m. Putvinskio g. 11 b -bt.2.

Padarė mokslinių atradimų, parašė fizikos ir chemijos mokslo darbų. Vertė mokslo knygas į lietuvių ir rusų kalbas. Yra parašęs Džordžo Vašingtono biografiją.

Bendradarbiavo „Skarde“, „Žarijoje“, „Švietimo darbe“, „Mokykloje ir gyvenime“, „Kultūroje“, „Židinyje“, „Medicinoje“.

Mirė 1940 08 22 Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Prieš mirtį jį aplankiusiam arkivyskupui Juozapui Jonui Skvireckui pareiškė, kad nepriims jo siūlomų sakramentų ir pasiliks prie savo laisvamaniškos pasaulėžiūros. Siekė atskirti Bažnyčią nuo valstybės, priklausė masonams.

Pasikalbėjime su „Naujosios Romuvos“ redaktoriumi Juozu Keliuočiu prof. V Čepinskis yra pareiškęs:

    Esu iš esmės religingas žmogus. Mėgstu lankyti šventas vietas. 1924 m. aplankiau šv. Prano Asyžiečio gimtinę. Visa Vakarų kultūra yra giliai krikščioniška. Krikščionybė jai suteikė dinamizmo, laisvės ir artimo meilės dvasios. Visados buvau religingas žmogus ir dabar toks tebesu. Gimiau dievotoje šeimoje. Socialistu pasidariau savarankiškai, beskaitydamas Evangelijas ir jų tiesas bederindamas gyvenimui, studijuodamas gamtos ir matematikos mokslus ir skaitydamas Kautskio, Markso ir kitų raštus. Man socializmas - priemonė didiesiems Evangelijos reikalavimams pasiekti. <...> Gimnazijoje ir dar kai kurį studentavimo laiką buvau grynas marksistas, bet, gilindamasis į gyvenimo problemas ir rimčiau studijuodamas, nutolau nuo brutalaus materializmo ir nuo ortodoksinio socializmo ir dabar daugiau esu linkęs prie Oueno, Šen Simono ir Furjė socializmo krypties negu prie marksizmo. Niekur kitur tiek didelių tiesų ir tiek aukštų idealų nėra kaip Evangelijose; ir Evangelijų tiesa yra man aukščiausias tikslas -idealas, o socializmas - priemonė, todėl sakau, jog socializmas padeda krikščionybės idealus realizuoti (Naujoji Romuva.1932. Nr. 7).

• https://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_%C4%8Cepinskis
• http://media.search.lt/GetFile.php?OID=233068&FID=674389 (p.42-44)
• http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98170&p_k=1