ks. Jerzy Radziwiłł, Trąby

Jurgis Radvila III (lenk. Jerzy Radziwiłł, 1578 m. gruodžio 14 d. – 1613 m. Žiežmariuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.

Biografija

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės,[1] Naugarduko vaivados Mikalojaus Radvilos sūnus.

Mokėsi Strasburgo ir Bazelio universitetuose, po to keliavo po Vokietiją ir Šveicariją. Savo dėdės ir globėjo, Lietuvos didžiojo etmono Mikalojaus Kristupo Radvilos palaikyme Jurgis 1589 tapo Mozyriaus seniūnu, o 1590 metais – Anykščių. 1600 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. 1599 ir 1605 metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka. 1600 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą.

Vadovaujant savo karinei įgulai dalyvavo Zebžydovskio rokoše vadovaujamo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio 1606–1609 metais.

Valdė Dubingių dvarą (Vilniaus paviete), Bielyčią, Dokudovą, Lipičną ir Žirmūnus (Lydos paviete), Žurpanus, Gnezdilovičius Volberovičius (Ašmenos paviete), Indurą (Gardino paviete) ir kitus. В

1601 metais Jurgis Radvila vedė Sofiją Zborovską (m. po 1618), Karūnos lauko etmono ir Gnezno kašteliono Jono Zborovskio (1538–1603) ir Katerinos Konarskos dukterį, nuo santuokos su kuria palikuonių neturėjo. Valstybės tarnyba

1600 m. Trakų kaštelionas. Mirė nesulaukęs palikuonių, po jo mirties Dubingiai ir Belica perėjo Kristupo Radvilos Perkūno vaikams: Jonušui Radvilai ir Kristupui Radvilai Jaunajam.

Šaltiniai

   Jurgis Radvila III. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba

Biografija

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės,[1] Naugarduko vaivados Mikalojaus Radvilos sūnus.

Mokėsi Strasburgo ir Bazelio universitetuose, po to keliavo po Vokietiją ir Šveicariją. Savo dėdės ir globėjo, Lietuvos didžiojo etmono Mikalojaus Kristupo Radvilos palaikyme Jurgis 1589 tapo Mozyriaus seniūnu, o 1590 metais – Anykščių. 1600 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. 1599 ir 1605 metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka. 1600 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą.

Vadovaujant savo karinei įgulai dalyvavo Zebžydovskio rokoše vadovaujamo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio 1606–1609 metais.

Valdė Dubingių dvarą (Vilniaus paviete), Bielyčią, Dokudovą, Lipičną ir Žirmūnus (Lydos paviete), Žurpanus, Gnezdilovičius Volberovičius (Ašmenos paviete), Indurą (Gardino paviete) ir kitus. В

1601 metais Jurgis Radvila vedė Sofiją Zborovską (m. po 1618), Karūnos lauko etmono ir Gnezno kašteliono Jono Zborovskio (1538–1603) ir Katerinos Konarskos dukterį, nuo santuokos su kuria palikuonių neturėjo. Valstybės tarnyba

1600 m. Trakų kaštelionas. Mirė nesulaukęs palikuonių, po jo mirties Dubingiai ir Belica perėjo Kristupo Radvilos Perkūno vaikams: Jonušui Radvilai ir Kristupui Radvilai Jaunajam.

Šaltiniai

   Jurgis Radvila III. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba