Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Jis pats vyskupu pasirinko jį krikštijusį kunigą Kristijoną, kurį 1253 m. birželio 24 d. jau buvo pašventinęs popiežiaus įgaliotas Rygos arkivyskupas Albertas. 1254 m. kovo 12 d. Mindaugas Lietuvos vyskupui dovanojo po pusę Betygalos, Laukuvos ir Raseinių žemių. Spėjama, kad vyskupijos centru galėjęs būti Vilnius, o Vilniaus katedros požemiuose rastos taip vadinamojo Kvadratinio pastato liekanos yra šios vyskupijos katedros likučiai. Tuometinė Lietuvos vyskupija buvo tiesiogiai priklausoma nuo Romos. Nors Gniezno arkivyskupas 1253 m. konsekravo Lietuvos vyskupu vienuolį domininkoną Vitą, kaip pretenziją valdyti naujai sukurtą Lietuvos vyskupiją, tačiau apie Vito veiklą Lietuvoje duomenų neturima. Kai kurių autorių teigimu, Vitas turėjęs valdyti kitą, antrąją Lietuvos vyskupiją, pietinėje Lietuvos karalystės dalyje. Po Mindaugo nužudymo 1263 m. Lietuvoje laimėjo pagonybė. Vyskupas Kristijonas pasitraukė iš Lietuvos.
Follow Us
Like Us
