Stanislovas Mačiulis

VLE: Stanislovas Mačiulis

Gimė 1893 vasario 7 dieną Bimbose, Panemunėlio valsčiuje, Rokiškio rajone.

Parėmus dėdei kunigui (Šileika) baigė Šiaulių gimnaziją, vėliau 1914 - 1919 m. mokėsi Petrogrado Karo Medicinos akademijoje. Dirbo profesoriaus Fiodorovo klinikoje.

Į Lietuvą grįžo 1922 m. Čia dirbo gydytoju 6-ajame pėstininkų Kunigaikščio Margio pulke, vėliau vyr. gydytoju 9-ajame pėstininkų Kunigaikščio Vytenio pulke.

Išėjęs į atsargą nuo 1923 dirbo gydytoju Smilgiuose, buvo Smilgių valsčiaus tarybos pirmininkas. Gyveno netoliese žmonos ūkyje Pajulių kaime (tai buvo dvaras, ne kaimas, turėjo virš 150 ha žemės - Halinos komentaras), Radviliškio rajone.

1925-1930 m. dirbo Panevėžio apskrities ligoninės gydytoju. 1930 m. paskirtas tos pačios ligoninės vedėju.

Apdovanotas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929).

Jo pastangomis pastatyta moderni Panevėžio apskrities ligoninė.

1939 m. gydytojas S. Mačiulis (...nupirko Bucho žemės sklypą ir ...) gavo leidimą namo statybai Respublikos g., priešais Berniukų gimnaziją. Name turėjo būti įrengta ir ligoninė. 1940 m. sovietinė okupacija sujaukė planus – netrukus okupantų valdžia nebaigtą įrengti gydytojo Mačiulio namą nacionalizavo.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas į miestą atnešė chaosą. Panevėžio apskrities ligoninėje įvesta karinė tvarka, išstatyti sargybiniai, iš įvairių Lietuvos vietovių vežami sužeisti raudonarmiečiai. Ligoninės personalas dirbo be poilsio. Karo pradžioje prasidėjo Birželio sukilimas prieš sovietinę okupaciją – čia irgi buvo sužeistų, kai kurie sužeisti sukilimo dalyviai galėjo patekti ir į ligoninę. Gydytojai laikė savo pareiga padėti visiems sužeistiesiems – pagal vieną iš versijų, būtent dėl to gyd. Mačiulis ir dar du Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai buvo suimti. Pagal kitą versiją, drauge su gydytojais dirbusi Chirurgijos skyriaus gailestingoji sesuo Z. Kanis-Kanevičienė pasakiusi „greičiau viskas baigtųsi“. Ši informacija galėjo pasiekti ligoninėje buvusius raudonarmiečius, kurie savo ruožtu galėjo informuoti mieste dar tebebuvusius sovietinio saugumo darbuotojus. Saugumiečiams pradėjus ieškoti pasislėpusios gailestingosios sesers Z. Kanevičienės, gydytojai apkaltinti jos slėpimu. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, birželio 25 d. apie 11 val., gyd. Mačiulis ir kiti du Panevėžio ligoninės gydytojai suimti. Jiems neleista net nusivilkti baltų chalatų, yra liudininkų, mačiusių, kad gydytojai per miestą iki NKGB būstinės Vasario 16-osios g. varyti iškeltomis rankomis.

Nužudytų gydytojų kūnai surasti nacių kariuomenei įžengus į Panevėžį, 1941 m. birželio 27 d. Iškilmingai palaidoti birželio 29-ąją. Laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai žmonių. 1941 m. liepos 5 d. pradėtas tyrimas dėl Panevėžio apskrities ligoninės gydytojų nužudymo fakto. 1941 m. spalį teismo medicinos ekspertai tyrė nužudytų gydytojų Gudonio ir Žemgulio kūnus, gydytojo Mačiulio kūno tirti neleido žmona. 1941 m. Š. Mero gatvė Panevėžyje pavadinta gyd. Mačiulio vardu. Panevėžio apskrities ligoninės kieme 1943 m. rugsėjo 19 d. atidengtas paminklas nužudytiems gydytojams (autorius skulpt. B. Bučas). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gydytojų nužudymo byla buvo atnaujinta. Pagal prokuratūros surinktą medžiagą konstatuota, kad prie gydytojų nužudymo prisidėjo raudonarmiečiai ir sovietinio saugumo darbuotojai. Viena iš Panevėžio gatvių ir šiandien vadinama iškilaus Panevėžio gydytojo S. Mačiulio vardu.

XXI amžius: Įamžinti gelbėję kitus ir žuvę patys