duke Ivan Olshansky

For the first time Olshanski family is mentioned in written sources at the end of the 14th century when Ivan, son of Algimantas, assisted Vytautas the Great in his fight with Jogaila. This is the only mention of Algimantas, the founder of the dynasty. Such a late mention of strong family is attributed to the geographic location of their domain: Halshany was not in the way of either the Livonian Order or the Teutonic Knights. It is unknown how the family managed to maintain their status during long and stable reigns of powerful Grand Dukes of Lithuania from the Gediminid dynasty.

   * Ivan Olshanski (Lithuanian: Jonas Alšėniškis) is the first known and undisputed member of the family. He was faithful companion of Vytautas and viceregent of Kiev. His children were:

         o Juliana Olshanska became the third wife of Vytautas in 1418.

         o Alexander Olshanski (Lithuanian: Aleksandras Alšėniškis) went to serve Vasili I of Russia, Vytautas' son-in-law, in 1406. He ruled Pereyaslavl until 1408 when Švitrigaila came to Moscow. Alexander's further destiny is unknown.

         o Andrey (Andrew) Olshanski (Lithuanian: Andrius Alšėniškis) is sometimes called Duke of Kiev only because his father was vice-regent there.

Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) – vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.

Biografija

Žinomas tik tėvo vardas – Algimantas. Žmona Agripina Sudimantaitė buvo Vytauto žmonos Onos sesuo, duktė Julijona Alšėniškė – Vytauto antroji žmona. Sūnūs Andrius Alšėniškis, Simonas Jonaitis Alšėniškis, Mykolas Jonaitis Alšėniškis, Aleksandras Jonaitis Alšėniškis. Katalikas, tačiau vaikai tapo stačiatikiais, kai kurie bendradarbiavo su Olelkaičiais.

1379 m. Jogailos ir Kęstučio sutarties su Vokiečių ordinu sudarymo liudytojas. Ištikimai rėmė Vytautą, su juo 1383 m. ir 1389 m. bėgo į Prūsiją pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją – Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo.

1385 m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga narys, 1386 m. Jogailą lydėjo į Krokuvą. 1390 m. iš Prūsijos į Maskvą lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri 1391 m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu 1394 m. buvo patekęs į nelaisvę. Po Skirgailos mirties 1396 m. tapo Kijevo vietininku, įsteigė Kijevo lotynų apeigų vyskupystę. Dalyvavo sudarant 1398 m. Salyno sutartį, 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimą.

Sūnaus Andriaus duktė Sofija buvo Jogailos ketvirtoji žmona.

LITERATŪRA

Iš laisvosios interneto enciklopedijos Vikipedija. Prieigą per internetą, žiūrėtą 2015-07-19 <https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Al%C5%A1%C4%97ni%C5%A1kis>.

Biografija

Žinomas tik tėvo vardas – Algimantas. Žmona Agripina Sudimantaitė buvo Vytauto žmonos Onos sesuo, duktė Julijona Alšėniškė – Vytauto antroji žmona. Sūnūs Andrius Alšėniškis, Simonas Jonaitis Alšėniškis, Mykolas Jonaitis Alšėniškis, Aleksandras Jonaitis Alšėniškis. Katalikas, tačiau vaikai tapo stačiatikiais, kai kurie bendradarbiavo su Olelkaičiais.

1379 m. Jogailos ir Kęstučio sutarties su Vokiečių ordinu sudarymo liudytojas. Ištikimai rėmė Vytautą, su juo 1383 m. ir 1389 m. bėgo į Prūsiją pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją – Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo.

1385 m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga narys, 1386 m. Jogailą lydėjo į Krokuvą. 1390 m. iš Prūsijos į Maskvą lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri 1391 m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu 1394 m. buvo patekęs į nelaisvę. Po Skirgailos mirties 1396 m. tapo Kijevo vietininku, įsteigė Kijevo lotynų apeigų vyskupystę. Dalyvavo sudarant 1398 m. Salyno sutartį, 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimą.

Sūnaus Andriaus duktė Sofija buvo Jogailos ketvirtoji žmona.[1]

Šaltiniai

Edvardas Gudavičius. Jonas Alšėniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 629 psl.

Ioann Algimontowicz / Iwan Holszański

tytuł - kniaź Holszański 1379-1401 r., namiestnik Kijowski

urodzony - XIV w. zmarł - XV w. rodzina - Holszański herb - Hipocentaur

Rodzice :

 ojciec	- 	Olgimund Mindow

 matka	- 	NN

Rodzina

1 . żona - Agrypina Smoleńska od : XIV w. Potomstwo z tego związku 1 . syn - Aleksander Holszański 2 . syn - Nielub Holszański 3 . syn - Borys Holszański 4 . syn - Semen Holszański 5 . syn - Michał Holszański 6 . syn - Andrzej Holszański 7 . córka - NN 8 . córka - Julianna Holszańska 9 . córka - Anna Holszańska

Гольша́нский / Ольша́нский / бел. Гальшанскія / лит. Alšėniškis