Кшиштоф-Франтишек Фредерикович Сапега

Is your surname Сапега?

Connect to 293 Сапега profiles on Geni

Кшиштоф-Франтишек Фредерикович Сапега's Geni Profile

Share your family tree and photos with the people you know and love

  • Build your family tree online
  • Share photos and videos
  • Smart Matching™ technology
  • Free!

About Кшиштоф-Франтишек Фредерикович Сапега

GEDCOM Note

Кшиштоф Франтишек Сапега (польск. Krzysztof Franciszek Sapieha, 2 февраля 1623 — 5 сентября 1665) — государственный и военный деятель Великого княжества Литовского, полковник королевский, чашник великий литовский (1658), подстолий великий литовский (1658—1659), стольник великий литовский (1659—1661), кравчий великий литовский (1661—1665), староста ошмянский. Участник войн Речи Посполитой с украинскими казаками (1648—1654), Россией (1654—1667) и Швецией (1655—1660).
Биография
Представитель коденской линии знатного литовского магнатского рода Сапег герба «Лис». Младший (четвертый) сын подкомория владимирского Фредерика Сапеги (ум. 1626) и Евы Скажевской (ум. до 1642). Старшие братья — писарь польный коронный Ян Фредерик, епископ виленский Александр Казимир и обозный великий литовский Томаш Казимир Сапеги.
Учился в коллегиуме имени Бартоломея Новодворского в Кракове. В 1638 году поступил в Краковский университет, затем продолжил образование в Болонье (1641).
Вернувшись на родину, Кшиштоф Франтишек Сапега стал дворянином польского короля Владислава IV Вазы, а после его смерти, Яна II Казимира Вазы. В мае 1648 года участвовал в битве с запорожскими казаками при Желтых Водах, где, вероятно, был взят в плен. Затем участвовал в первом польском посольстве под руководством Адама Киселя к Богдану Хмельницкому.
В сентябре 1648 года участвовал в битве с казаками под Пилявцами. Летом 1649 года во главе собственной казацкой роты участвовал в обороне Збаражского замка. В 1651 году Кшиштоф Франтишек Сапега участвовал в битвах с украинскими казаками под Берестечком (28 июня — 10 июля) и Белой Церковью (24-25 сентября). В 1652 году лично не участвовал в неудачной для поляков битве под Батогом, но там сражалась его надворная хоругвь.
В 1653 году под командованием Стефана Чарнецкого воевал против казацких войск Ивана Богуна. В январе 1654 года Кшиштоф Франтишек Сапега на границе был захвачен крымскими татарами в плен, из которого его выкупили в октябре 1654 года.
Осенью 1655 года Кшиштоф Франтишек Сапега участвовал в военных действиях против русских войск, в том числе в обороне Бреста-Литовского и в битве под Верховичами. В феврале 1656 года был отправлен воеводой витебским Павлом Яном Сапегой на крепость Тыкоцин в Подляшье, где укрывался с небольшим гарнизоном великий гетман литовскийи воевода виленский Януш Радзивилл, перешедший на сторону Швеции. Кшиштоф Сапега блокировал крепость, но при приближении князя Богуслава Радзивилла с войском вынужден был снять осаду, а его арьергард был разбит врагом. Принимал участие в разгроме войск Богуслава Радзивилла в битве под Яновом.
Вместе с войском Павла Яна Сапеги участвовал в блокаде шведской армии Карла Х Густава в междуречье Вислы и Сана, освобождал Люблин (9-12 апреля) и участвовал в битве под Варшавой (28-30 июля). Во время военного похода против трансильванского князя Дъёрдя Ракоци Кшиштоф Франтишек Сапега несколько месяцев командовал литовской армией.
В марте 1658 года за свои военные заслуги Кшиштоф Франтишек Сапега получил должность подстолия великого литовского, а также староство и лесничество бельское. На сейме 1658 года защищал интересы литовского войска, среди которого пользовался подавляющей поддержкой. Осенью 1658 года принял участие в военной кампании против русских войск.
4 января 1659 года получил должность стольника великого литовского. В июне 1660 года участвовал в разгроме русской армии князя Ивана Андреевича Хованского в битве под Полонкой. В декабре 1660 года в качестве посла был отправлен к польскому королю Яну II Казимиру Вазе, чтобы попросить выплатить литовским солдатам денежное довольствие. В январе 1661 года находился при королевской особе, но не смог добиться решения вопроса о выплаты задержанного жалованья.
В 1661 году Кшиштоф Франтишек Сапега был избран послом на сейм. 22 июля 1661 года получил должность кравчего великого литовского. В 1661 году принимал участие в военных действиях против русских войск в Литве и Белоруссии, в том числе участвовал в осаде Ковна в декабре 1661 года.
В 1662 году вновь был избран послом на сейм, принимал участие в налоговой комиссии в Вильно. В 1663 году Кшиштоф Франтишек Сапега претендовал на булаву польного гетмана литовского, но из-за ухудшения отношений между польским королём Яном II Казимиром и великим гетманом литовским Павлом Яном Сапегой не смог её получить. Был избран послом на сеймы в 1664 и 1665 годах.
Семья
До 1657 года женился на княгине Елене Соломерецкой (ум. после 1667), дочери каштеляна смоленского князя Николая Льва Соломерецкого. Дети:
• Станислав Казимир Сапега (ум. 1673), староста трабский
• Владислав Юзафат Сапега (1652—1733), чашник великий литовский (1679), кравчий великий литовский (1684), воевода минский (1699) и брестский (1709)
• Анджей Франтишек Сапега (1660—1681), староста червоноградский
Ссылки
Генеалогия магнатских родов Речи Посполитой

https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0%B0%D0%BF%D0%B5%D0%B3%D0%B0,...

Apie Kristupas Pranciškus Sapiega (Lietuvių)

Kristupas Pranciškus Sapiega (lenk. Krzysztof Franciszek Sapieha; 1623 m. vasario 2 d. – 1665 m. rugsėjo 5 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, karaliaus pulkininkas, Lietuvos didysis taurininkas (1658 m.), Lietuvos didysis pastalininkis (1658–1659 m.), Lietuvos didysis stalininkas (1659–1661 m.), Lietuvos raikytojas (1661–1665 m.), Ašmenos seniūnas. ATR karų su Ukrainos kazokais, Rusija ir Švedija dalyvis.

Biografija

Lietuvos garsios magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Vladimiro pakamario Frederiko Sapiegos (m. 1626) ir Ievos Skaževskytės (m. iki 1642) jaunesnysis (ketvirtas) sūnus. Vyresnieji broliai – Karūnos lauko raštininkas Jonas Frederikas, Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras ir Lietuvos didysis stovyklininkas Tomas Kazimieras.

Mokėsi Bartolomėjo Novodvorskio vardo universitete, Krokuvoje. 1638 metais įstojo į Krokuvos universitetą, po to tęsė mokslus Bolonijoje (1641).

Grįžęs į tėvynę, Kristupas Pranciškus Sapiega tapo Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos dvariškiu, o po jo mirties, Jono II Kazimiero Vazos. 1648 metų gegužę dalyvavo Geltonųjų Vandenų mūšyje, kur tikėtina, buvo paimtas į nelaisvę. Po to dalyvavo pirmoje Lenkijos pasiuntinybėje vadovaujant Adomui Kiseliui pas Bogdaną Chmelnickį.

1648 metų rugsėjį dalyvavo Piliavcų mūšyje su kazokais. 1649 metų vasarą vadovavo savo kazokų įgulai Zbaražo pilies apgultyje. 1651 metais Kristupas Pranciškus Sapiega dalyvavo mūšiuose su Ukrainos kazokais, Berestecko mūšyje (birželio 28–liepos 10 d.) ir Baltos Cerkvės mūšyje (rugsėjo 24–25 d.). 1652 metais lenkams nepavykusiame Batogo mūšyje asmeniškai nedalyvavo, bet ten kovėsi jo dvaro įgula.

1653 metais vadovaujant Stefanui Čarneckiui kariavo prieš Ivano Boguno kazokų karius. 1654 metų sausį Kristupas Pranciškus Sapiega pasienyje buvo Krymo totorių paimtas į nelaisvę, iš kurios jį išpirko 1654 metų spalį.

1655 metų rudenį Kristupas Pranciškus Sapiega dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš rusų karius, tame tarpe Bresto gynyboje ir Verchovičiaus mūšyje. 1656 m. vasarį Vitebsko vaivados Povilo Jono Sapiegos buvo išsiųstas į Tikocino tvirtovę, Palenkėje, kur su nedidele įgula slapstėsi Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila, perėjęs į Švedijos pusę. Kristupas Sapiega blokavo tvirtovę, bet artėjant kunigaikščio Boguslavui Radvilai su kariais buvo priverstas nutraukti apgultį, o jo ariergardas buvo sumuštas priešo. Dalyvavo Boguslavo Radvilos karių sutriuškinime Janovo mūšyje.

Kartu su vaiskiu Povilu Jonu Sapiega dalyvavo Švedijos, Karolio X Gustavo armijos blokadoje Vislos ir Sano tarpupy, išlaisvino Liubliną (balandžio 9-12) ir dalyvavo Varšuvos mūšyje (birželio 28-30). Per karinę kampaniją prieš Transilvanijos kunigaikštį Djerdą II Rakocį Kristupas Pranciškus Sapiega keletą mėnesių vadovavo Lietuvos armijai.

1658 metų kovą už savo karinius nuopelnus Kristupas Pranciškus Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pastalininkio pareigybę, o taip pat Bielsko seniūniją ir mišką. 1658 metų seime gynė Lietuvos karių interesus, tarp kurių turėjo didelę paramą. 1658 metų rudenį dalyvavo karinėje kampanijoje prieš rusų armiją.

1659 metų sausio 4 d. gavo Lietuvos didžiojo stalininko pareigybę. 1660 metų gegužį dalyvavo Rusijos, Ivano Andrejevičiaus Chovanskio armijos sutriuškinime Polonkos mūšyje. 1660 metų gruodį kaip pasiuntinys buvo išsiųstas pas Lenkijos karalių Joną II Kazimierą Vazą, kad paprašyti išmokėti Lietuvos kariams piniginę išmoką. 1661 metų sausį buvo karaliaus rūmuose, bet negalėjo pasiekti klausimo sprendimo dėl užlaikyto užmokesčio mokėjimo.

1661 metais Kristupas Pranciškus Sapiega buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1661 metų birželio 22 d. gavo Lietuvos didžiojo raikytojo pareigybę. 1661 metais dalyvavo karinėse operacijose prieš Rusijos kariuomenę Lietuvoje ir Baltarusijoje, tame tarpe 1661 metų gruodį dalyvavo Kauno apgultyje.

1662 metais vėl išrinktas pasiuntiniu į seimą, dalyvavo Mokesčių komisijoje, Vilniuje. 1663 metais Kristupas Pranciškus Sapiega pretendavo į Lietuvos lauko ertmono buožę, bet dėl santykių tarp Lenkijos karaliaus Jono II Kazimiero ir Lietuvos didžiojo etmono Povilo Jono Sapiegos pablogėjimo negalėjo jos gauti. Buvo išrinktas pasiuntiniu į seimus 1664 ir 1665 metais. Šeima

Iki 1657 metų vedė kunigaikštytę Eleną Solomereckaitę (m. po 1667), Smolensko kašteliono Mikalojaus Leono Solomereckio dukterį. Vaikai:

   Stanislovas Kazimieras Sapiega (m. 1673), Trabos seniūnas
   Vladislovas Juozapatas Sapiega (1652–1733), Lietuvos didysis taurininkas (1679), Lietuvos didysis raikytojas (1684), Minsko (1699) ir Bresto vaivada (1709)
   Andžejus Pranciškus Sapiega (1660–1681), Červonogrado seniūnas

Nuorodos

ATR magnatų giminių genealogija