Sir John Gielgud

Sir John Gielgud was an English actor, director, and producer. A descendant of the renowned Terry acting family, he achieved early international acclaim for his youthful, emotionally expressive Hamlet which broke box office records on Broadway in 1937. He was known for his beautiful speaking of verse and particularly for his warm and expressive voice, which his colleague Sir Alec Guinness likened to "a silver trumpet muffled in silk". Gielgud is one of the few entertainers who have won an Oscar, Emmy, Grammy, and Tony Award.

Actor. Born Arthur John Gielgud in South Kensington, London to Frank Gielgud, a stockbroker, and his wife, Kate Terry-Lewis. He attended Hillside preparatory school, where he first appeared onstage in a production of Shakespeare's ‘Merchant of Venice'. At 17 he made his professional debut at the Old Vic in 1921 in a minor role in ‘Henry V.' He studied his craft at Lady Benson's Dramatic Academy and attended the Royal Academy of Dramatic Arts. He debuted in film in 1923 in the silent picture ‘Who Is the Man?' In 1929, he joined the Old Vic Company and established for himself a solid reputation. He became the first actor under 40 to play Hamlet in the West End, and his performance was considered to be groundbreaking; the best interpretation of his generation. Playwright Elizabeth Mackintosh, under her Gordon Daviot pen name, wrote ‘Richard of Bordeaux' specifically for Gielgud. The play was a huge financial and critical success. He wrote a 1939 autobiography entitled ‘Early Stages.' He was awarded a knighthood in the Coronation Honors list of June 1953. For the 1957 Edinburgh Festival, he created a solo recital of Shakespearean excerpts called ‘The Ages of Man' which was such a success that he toured with the show for a decade and won a special Tony Award in 1958 for its Broadway run. He won again in 1961 taking the Tony Award as Best Director for ‘Big Fish, Little Fish.' He was nominated twice for a Best Actor Tony Award for ‘Tiny Alice' and again in 1971 for ‘Home.' His book, ‘Distinguished Company' appeared in 1972. He won an appointment as a Companion of Honor in 1977. A new autobiography ‘An Actor in His Time' was published in 1979. Although he had appeared in almost eighty films he was regarded as a stage actor by most and was not generally noted for his film roles until his immensely popular portrayal of Hobson in the 1981 comedy ‘Arthur' for which he won an Academy Award for Best Supporting Actor. He was awarded the Laurence Olivier Theatre Special Award in 1986 for lifetime achievement. He made his final appearance in the theatre at the age of 83 in ‘The Best of Friends' in 1988. He wrote a primer for Shakespearean actors, ‘Shakespeare - Hit or Miss?' in 1991. For his exceptional contributions to arts, he was made a member of Order of Merit by Elizabeth II in December 1996. His final film role was as Pope Pius in ‘Elizabeth' which was released in 2000. That year, after a career of over 75 years, Gielgud passed away at the age of 96. Appropriately the former Globe Theatre in London's West End, renamed the Gielgud Theatre in 1995, survives as his monument. (bio by: [fg.cgi?page=mr&MRid=46780914" target="_blank Iola)] Maintained by: Find A Grave Record added: Jul 10, 2000

Find A Grave Memorial# 10527

• Reference: Find A Grave Memorial - SmartCopy: May 21 2018, 21:02:52 UTC

Seras Arturas Džonas Gilgudas (Gelgaudas) (angl. Sir Arthur John Gielgud; (1904 m. balandžio 14 d. Pietų Kensingtone, Londonas, Didžioji Britanija – 2000 m. gegužės 21 d. Voton Hause, Bekingemšyras, Didžioji Britanija) – teatrų ir filmų aktorius, įgarsintojas, režisierius. Už atliktus vaidmenis yra gavęs „Oskaro“, „Emmy“ ir „Grammy“ apdovanojimus.

Biografija

Gimė 1904 m. balandžio 14 d. Pietų Kensingtone, Londone. Tėvas Frank Gielgud, gimęs 1880 m., kilęs iš garsios Lietuvos didikų Gelgaudų šeimos, kurie po Lietuvoje įvykusio 1831 m. sukilimo, 1837 m. pabėgo iš savo gimtojo Gelgaudiškio į Didžiąją Britaniją. Senelis iš tėvo pusės buvo Adam Gielgud (1834-1920), kuris buvo vedęs Leontyna Aniela Aszperger, kurios mama buvo garsi lenkų aktorė Aniela Ašpergerova (1816–1902). Senelio Adamo močiutė buvo Stanislovo Antano Tiškevičiaus Logoiskio dukra Eleonora Tiškevičiūtė Logoiska,[1] kuri buvo ištekėjusi už Jono Gelgaudo, kurio brolis buvo garsus sukilimo vadas Antanas Gelgaudas.[2] Motina Katie Terry kilusi iš žymios Terry aktorių giminės, jo močiutė Kate Terry taip pat buvo aktorė. Aktoriaus brolis Lewis Gielgud dirbo Didžiosios Britanijos slaptojoje tarnyboje, kitas brolis Val Gielgud buvo garsus BBC radijo ir televizijos laidų vedėjas. Aktoriaus dukterėčia Maina Gielgud yra garsi baleto šokėja. Aktoriaus karjera

1917 m. rugsėjį pradėjo mokytis Vestminsterio mokykloje, kurios menų klasėje puikiai atsiskleidė dailėje, grįžęs namo piešdavo užsklandas žaislų teatrui. Būdamas 16 metų nusprendė tapti aktoriumi ir 1921 m. liepos mėnesį nuėjo į peržiūrą, kurioje gerai pasirodęs gavo stipendiją mokytis karališkoje dramos mokykloje. 1922 m. pradėjo dirbti aktoriumi savo pusseserės Phyllis Neilson-Terry aktorių trupėje.

1925 m. Oksfordo teatre atliko Antono Čechovo pjesės „Vyšnių sodas“, Trofimovo vaidmenį. XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje aktoriui buvo pasiūlyta išvykti į JAV ir atlikti kelis vaidmenis Niujorko Brodvėjaus teatre. Brodvėjuje aktorius vaidindavo klasikinio žanro pjesėse, kaip „Hamletas“, „Ofelija“ ir „Šekspyras“. 1937 m. Brodvėjuje aktoriaus suvaidintas Hamleto vaidmuo atnešė jam tarptautinį pripažinimą.

1937 m. aktorius grįžo į Didžiają Britaniją, kur vaidino daug įvairių vaidmenų. Didžiojoje Britanijoje vaidino pagrindinius vaidmenis daugybėje William Shakespeare sukurtų pjesių, tokių kaip „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Karalius Lyras“, „Hamletas“, „Audra“, „Ričardas II“, „Daug triukšmo dėl nieko“ ir kitose pjesėse. 1977 m. Londono Karališkajame Nacionaliniame teatre paskutinį kartą suvaidino Šekspyro pjesėjė „Julijus Cezaris“. Režisieriaus karjera

1932 m. pirmą kartą surežisavo „Romeo ir Džuljetą“. J. Gielgud režisavo įvairių autorių kūrinius, tačiau didžiausią sėkmę ir pripažinimą jam atnešė Šekspyro spektakliai – „Romeo ir Džuljeta“ (1935), „Ričardas II“ (1937, 1953), „Karalius Lyras“ (1950, 1955), „Daug triukšmo dėl nieko“ (1952, 1955, 1959) ir „Hamletas“ (1934, 1939, 1945). Radijas

1928 m. aktoriaus brolis, BBC radijo laidų vedėjas, Val Gielgud pakvietė savo brolį dalyvauti pjesės įgarsinime per radiją. Taip daugybę metų aktorius įgarsindavo įvairiausius kūrinius, iš kurių daugelyje pačiam būdavo tekę vaidinti ar surežisuoti. XX a. šeštajame dešimtmetyje įgarsindavo Šerloką Holmsą. 1994 m. paskutinį kartą radijuje įgarsino Karalių Lyrą. Filmai

Pirmą kartą J. Gielgud kine suvaidino 1924 m., filme „Kas yra žmogus?“ (Who Is the Man?). Vėliau kartais vaidindavo įvairiuose britų filmuose, tačiau tarptautinę sėkmę ir pripažinimą gavo filmuose suvaidintuose paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais. 1981 m. gavo Oskarą už liokajaus vaidmenį komedijoje „Artūras“. 2000 m., būdamas 96 metų, suvaidino paskutiniame savo trumpametražiame filme „Katastrofa“. Mirė nuo kvėpavimo takų infekcijos 2000 m. gegužės 21 d. Voton Hause, Bekingemšyre. 1994 m. aktoriaus garbei Londono „Globe Theatre“ buvo pervadintas į „Gielgud Theatre“ bei įkurtas Sir John Gielgud apdovanojimas už geriausius vaidmenis dramos spektakliuose.

Apdovanojimai

Laurence Olivier apdovanojimai

   1985: Specialus apdovanojimas

Akademijos apdovanojimai

   1964: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Becket

   1981: Apdovanotas už geriausią pagalbinio aktoriaus vaidmenį filme Arthur

Emmy apdovanojimas

   1966: Apdovanojimas už išskirtinę dramos programą Ages of Man

   1982: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Brideshead Revisited

   1984: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime The Master of Ballantrae

   1985: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime Romance on the Orient Express

   1989: Nominuotas apdovanojimui už pagalbinio aktoriaus vaidmenį fime War and Remembrance

   1991: Apdovanojimas už pagrindinį vaidmenį filme Summer's Lease

Tony apdovanojimas

   1948: Apdovanojimas už išskirtinę užsienio programą The Importance of Being Earnest

   1959: Specialus apdovanojimas už indėlį į teatrą, Šekspyro vieno žmogaus vaidinamoje pjėsėjė Ages of Man

   1961: Apdovanojimas už geriausią režisūrą Big Fish, Little Fish

   1963: Nominuotas už geriausią režisūrą The School for Scandal

   1965: Nominuotas už pagrindinį vaidmenį spektaklyje Tiny Alice

   1971: Nominuotas geriausiu aktoriu spektaklyje Home

Evening Standard apdovanojimai

   1970: Geriausio aktoriaus titulas kartu su Ralph Richardson spektaklyje Home

   1975: Geriausio aktoriaus apdovanojimas už spektaklį No Man's Land

   1982: Specialus apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus teatre

Grammy apdovanojimas

   1959: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man

   1964: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Hamlete

   1964: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man, Volume 2 (One Man in His Time) Part Two - Shakespeare

   1979: Apdovanotas už geriausią įgarsinimą Ages of Man - Recordings from Shakespeare

   1982: Nominuotas už geriausią įgarsinimą No Man's Land

   1983: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Old Possum's Book of Practical Cats

   1986: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Gulliver

   1988: Nominuotas už geriausią įgarsinimą A Christmas Carol

   1989: Nominuotas už geriausią įgarsinimą Sir John Gielgud Reads Alice in Wonderland

   1991: Nominuotas už geriausią albumą vaikams The Emperor's New Clothes

New York Film Critics Circle apdovanojimai

   1977: Geriausias aktorius filme Providence

   1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur

Los Angeles Film Critics Association apdovanojimai

   1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur

   1985: Geriausias pagalbinis aktorius filme Plenty

Auksinis gaublys

   1981: Geriausias pagalbinis aktorius filme Arthur

   1988: Geriausias pagalbinis aktorius seriale War and Remembrance

   1989: Nominuotas geriausiam aktoriui seriale War and Remembrance

Filmografija

   Who Is the Man? (1924)

   The Clue of the New Pin (1929)

   Insult (1932)

   The Good Companions (1933)

   Secret Agent (1936)

   The Prime Minister (1941)

   Julius Caesar (1953)

   Richard III (1955)

   Around the World in Eighty Days (1956)

   Saint Joan (1957)

   The Barretts of Wimpole Street (1957)

   The Shoes of the Fisherman (1963)

   Becket (1964)

   Hamlet (1964)

   Chimes at Midnight (1965)

   The Loved One (1965)

   Sebastian (1968)

   The Charge of the Light Brigade (1968)

   Oh! What a Lovely War (1969)

   Julius Caesar (1970)

   Eagle in a Cage (1972)

   Lost Horizon (1973)

   Frankenstein: The True Story (1973)

   11 Harrowhouse (1974)

   Murder on the Orient Express (1974)

   Gold (1974)

   Aces High (1976)

   The Picture Of Dorian Gray (1976)

   A Portrait of the Artist as a Young Man (1977)

   Providence (1977)

   Caligula (1979)

   The Human Factor (1979)

   The Orchestra Conductor (1980)

   The Elephant Man (1980)

   The Formula (1980)

   Lion of the Desert (1981)

   Arthur (1981)

   Chariots of Fire (1981)

   Gandhi (1982)

   Wagner (1983)

   The Wicked Lady (1983)

   Raudona ir juoda (1983)

   The Master of Ballantrae (1984)

   The Far Pavilions (1984)

   The Shooting Party (1985)

   Plenty (1985)

   The Canterville Ghost (1986)

   Time After Time (1986)

   The Whistle Blower (1986)

   Appointment with Death (1988)

   War and Remembrance (1988)

   Arthur 2: On the Rocks (1988)

   Getting it Right (1989)

   Prospero's Books (1991)

   Shining Through (1992)

   Swan Song (1992)

   The Power of One (1992)

   Scarlett (1994)

   First Knight (1995)

   Haunted (1995)

   The Portrait of a Lady (1996)

   Hamlet (1996)

   Shine (1996)

   Merlin (1998)

   Elizabeth (1998)

   Quest for Camelot (1998)

   Catastrophe (2000)

Knygos

   An Actor and His Time

   Early Stages

   Distinguished Company

   Acting Shakespeare (su John Miller)

Literatūra

   Croall, Jonathan (12 April 2002), Gielgud: A Theatrical Life 1904–2000, Continuum, p. 608, ISBN 978-0-8264-1403-8

   Gielgud, John; Mangan, Richard (1994), John Gielgud’s notes from the gods: playgoing in the twenties, Nick Hern, ISBN 978-1-85459-105-0

   Gielgud, John; Mangan, Richard (2004-04), Richard Mangan, ed., Sir John Gielgud: a life in letters, Arcade Publishing, p. 598, ISBN 978-1-55970-729-9

   Morley, Sheridan (2002), John Gielgud: the Authorised Biography, Simon & Schuster, p. 528, ISBN 978-0-7432-2242-6

   Young, Jordan R. (1989), Acting solo: the art of one-man shows, Moonstone Press, p. 224, ISBN 978-0-940410-85-5

Nuorodos

   Biografija www.imdb.com (angl.);

   Biografija I (angl.);

   Biografija II (angl.);

   Biorafija III (angl.).

   Gielgud: A Theatrical Life 1904–2000;

   John Gielgud’s notes from the gods: playgoing in the twenties;

   Sir John Gielgud: a life in letters;

   John Gielgud: the Authorised Biography;

   Acting solo: the art of one-man shows.

Šaltiniai

John Gielgud Biography

   A Brief History of the Gielgud Family

Kategorijos:

   Jungtinės Karalystės aktoriaiAnglijos kino režisieriaiLietuvos bajoraiDidžiosios Britanijos lietuviaiGelgaudai