Adelė Milašienė

Valerija Liudkevičienė prisimena: „Ūkininkė. Buvo didelė šeima, reikėjo rūpintis, kad turėtų kuo pamaitinti. Ūkis buvo nemažas: apie 8 karves, pusė tvarto kiaulių, daug avių, žąsų laikė. Vaikams prievolės buvo paskirstytos: vienas kiaulėmis rūpinosi, kita (Klotilda) net iki 14 m. karves ganė ir pan. Jauniausia dukra Valė buvo lepinama, kadangi buvo mažiausia. Laukuose buvo dirbama rankomis, pjautuvais, vėliau - jau dalgiais. Einant rugių pjauti, dirbant buvo dainuojama. Buvo didelis sodas: obelys, avietės, agrastai, raudoni ir balti serbentai. Obuolius veždavo į Ignalinos turgų parduoti, vaikams jų retai leisdavo pavalgyti. Tarp obelų būdavo pasėti kviečiai. Kartais Kaziukas šliauždavo iki obelų ir prisirinkdavo. Vakarais prie namo rinkdavosi jaunimas. Bernai buvo linksmi, keldavo varžybas, kas daugiau per balkius pereis. Adelė ant patalo išgulėjo paralyžiuota net 7 metus. Buvo labai stambi. Dukra Klotilda rūbus jos skalbė. 4 vyrai su paklode nešdavo ją į pirtį, dukros prausdavo. Adelė labai mėgdavo saldumynus, jei nebūdavo saldainių, tai nors cukraus lėkštelėje šalia lovos turėjo būti padėta“.