Anelė Bajorienė

Vieną žiemą kartu su seserimi Emilija mokėsi skaityti privačiai pas daraktorę Zofiją Baltranaitę, rašyti ir skaičiuoti pamokė tėvas. 1908-1911 m. ji lankė Anykščių rusišką trijų skyrių mergaičių pradžios mokyklą, 1911-1913 m. baigė Anykščių dviklasę mokyklą.

Mokydamasi 1912-1913 m. ji dalyvavo Prano Saladžiaus suburtame dramos būrelyje "Vairas", iš pradžių buvo suflerė, vėliau vaidino Natalką spektaklyje "Natalka Poltavka", Uršę – "Tadas Blinda".

Jaunystėje A. Kairytė dainuodavo kartu su seserimis. Su Rozalija, Emilija ir Monika mokėjo ir dainavo Antano Baranausko "Anykščių šilelį".

1913-1914 m. A. Kairytė dirbo Anykščių parduotuvėse kasininke.

Pirmojo pasaulinio karo metais su seserimi Monika išvyko į Voronežą (Rusija), mokėsi lietuviškoje M. Yčo gimnazijoje, ją baigusi dar gavo ir matematikos namų mokytojos teises, pradėjo studijas Voronežo lietuvių pedagoginiame institute, bet jas tęsti pritrūko lėšų. 1917-1918 m. ji dirbo mokytoja lietuvių kolonijoje Pacavos kaime (Mogiliovo sritis, Baltarusija).

1918 m. grįžusi į Lietuvą, A. Kairytė baigė mokytojų kursus Utenoje, gyveno Anykščiuose, vaidino dramos mėgėjų spektakliuose, trumpai dirbo Utenos gimnazijos mokytoja. Kai 1920 m. rudenį buvo atidaryta Anykščių gimnazija, ji buvo viena iš pirmųjų septynių jos mokytojų, dėstė matematiką.

Vėliau ji dirbo mokytoja Kaišiadoryse, Pagėgiuose, o nuo 1935 m. – Kaune. Ji buvo Kauno 28-osios pradinės mokyklos mokytoja, vėliau – Kauno Jono Jablonskio vidurinės mokyklos matematikos mokytoja, kol 1958 m. išėjo į pensiją.

Dirbdama pedagoginį darbą, A. Bajorienė rašė ir scenos vaizdelius mokiniams, kūrė kupletus, šokius, sueiliavo H. K. Anderseno pasaką "Piemenaitė ir kaminkrėtys", kuriai kompozitorius Viktoras Kuprevičius parašė muziką.

Pasitraukusi iš pedagoginio darbo, apie 1960 m. A. Bajorienė įsikūrė ir iki gyvenimo pabaigos liko Vilniuje. Senatvėje ji rašė prisiminimus, dalis jų saugoma Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje.

Seserys Kairytės XX amžiuje buvo laikomos talentingiausia Anykščių krašto liaudies menininkų gimine. Jos kartu dainuodavo iki gilios senatvės, jų repertuare buvo daug Anykščių krašto liaudies dainų, sutartinių, taip pat Antano Baranausko (Antanas Baranauskas), Maironio, Klemenso Kairio (Klemensas Blažiejus Kairys) dainos ir giesmės.

Lietuvos konservatorijos parengtame ir išleistame plokštelių rinkinyje "Lietuvių liaudies dainų antologija" (1968 m.) yra keturios seserų Kairyčių dainos: "Rieda ratai rateliukai", "Gegutyte, puiki ponia", "Par mužikų ar par ponų" ir "Tu tu tu sadautoj". Šias dainas 1966 m. A. Bajorienė įdainavo su seserimis Rozalija Kairyte, Emilija Petroniene ir Monika Jankauskiene.

Ištekėjo 1921 m., vyras Kostas Bajoras (?-1934) – karininkas, statybininkas. Liko našlė. Duktė Aldona Bajoraitė-Januševičienė-Mažulienė (g. 1924 m.), sūnus Feliksas Romualdas Bajoras (g. 1934 m.) – kompozitorius.

Mirė 1988 m. balandžio 7 d. Vilniuje. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse Kairių šeimos kape. Kapą ženklina originalus akmeninis skulptūrinis paminklas su metalinėmis įrašų lentelėmis.

http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=916