Juozapota Kairienė

Tėvai: Pranciškus Rimkus – nusigyvenusių bajorų palikuonis, švietėjas ir knygnešys, artimas vyskupo Motiejaus Valančiaus bičiulis, ir Kristina Žukauskaitė-Rimkienė iš Ažuožerių. Seserys: Julijona – kaimo medikė, Marijona, Teofilė Rimkutė (1858-1948) – knygnešė, broliai Adomas ir Pranciškus.

J. Rimkutė 1871-1982 m. tarnavo pas Vėjeliškių, Liepdegėnų, Ažupiečių kaimų ūkininkus. Iš vyresniosios sesers Julijonos ji išmoko skaityti ir šiek tiek rašyti, atpažinti vaistažoles ir jas panaudoti. Jaunystėje ji buvo pamerge daugiau nei 30 vestuvių, išmoko ir įprato gražiai dainuoti. Ūkininkai, pas kuriuos ji dirbo, turėdavo ją dažnai išleisti į vestuves, nes be jos dainų apylinkėse nepraeidavo nė vienos vestuvės.

Susituokusi J. Kairienė apsigyveno Ažupiečiuose, kurie XX a. pradžioje įsiliejo į Anykščius, ir čia liko ūkininkauti iki gyvenimo pabaigos. Į vestuves ji ir toliau dažnai būdavo kviečiama kaip svočia.

Dvasininko Antano Baranausko paraginta, ji užsirišo nuometą ir iki senatvės jį ryšėdavo, tęsdama ir skatindama Anykščiuose šio senovinio ištekėjusios moters galvos apdangalo tradiciją. Kiekvienai savo dukteriai ji nuaudė po nuometą ir išmokė juo apsirišti.

J. Kairienė buvo viena iš populiariausių Anykščių dainininkių. Ji mokėjo labai daug (apie 200) vestuvinių, taip pat darbo dainų. Ją ir jos vyro seserį Marijoną Kairiūčią-Pukenienę A. Baranauskas išmokė dainuoti "Dainu dainelę", "Sudiev, Lietuva", "Nu, Lietuva, nu, Dauguva", ir net "Anykščių šilelį" ir ragino neiškraipyti jo parinktos melodijos. Tokią melodiją vėliau ji perdavė ir savo dukterims. Ji taip pat bendravo su kunigo ir poeto, savo vyro pusbrolio Klemenso Kairio gimine, mėgo dainuoti jo dainą "Dienelė brėkšta".

Kai 1927 m. Anykščiuose buvo minimas A. Baranausko mirties 25-metis, J. Kairienės ir jos dukterų dainavimu sužavėtas J. Tumas-Vaižgantas lipo ant scenos, kad pabučiuotų motinai ranką.

Jos giminaičio A. Vienuolio-Žukausko rūpesčiu Nepriklausomoje Lietuvoje 1938 m. buvo padaryti J. Kairienės ir jos dukters Rozalijos dainų įrašai, kurie dabar saugomi Lietuvos muzikos akademijos archyve.

Laisvalaikiu mėgo maudytis Šventojoje, vasarą eidavo dukart per dieną.

Ištekėjo 1882 m. gegužės 24 d. Anykščiuose, vyras Feliksas Kairys (1853-1925) – ūkininkas, knygnešys ir švietėjas. Liko našlė. Vaikai: Veronika Kairytė-Kuliešienė (1886-1944) – dainininkė, Pranas Kairys (1891-1956), Rozalija Kairytė (1892-1971) – dainininkė, tautodailininkė, Emilija Kairytė-Petronienė (1896-1981) – dainininkė, Anelė Kairytė-Bajorienė (1898-1988) – pedagogė ir dainininkė, Monika Kairytė-Jankauskienė (1904-1976) – pedagogė ir dainininkė. Dar keturi vaikai: Liudvika, Izabelė, Jonas ir Antanas – mirė maži.

Mirė 1947 m. birželio 18 d. Ažupiečiuose (Anykščiuose). Palaidota senosiose Anykščių kapinėse Kairių šeimos kape. Kapą ženklina originalus akmeninis skulptūrinis paminklas su įrašais metalinėse lentelėse. Antkapyje nurodyti neteisingi gimimo metai – 1861.

http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=950