Anelė Cibulskienė

Duomenys iš Salomėjos Piliponytės-Užupienės atsiminimų apie draugę Anelę Tarbūnienė Cibulskienę ir jos šeimą:

Nepabūgusi partizanės dalios

   Pasipriešinimo kovose greta vyrų nepriklausomybę ginti stojo ir moterys, merginos, nepabūgusios sunkios partizanės dalios. Paliko jos savo draugus, tėvelius, ramesnį gyvenimą. Viena iš tokių buvo Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 6 bataliono partizanė Anelė Sidaraitė-Tarbūnienė, turėjusi Drebulės slapyvardį.

  Anelės tėviškė – Šilinių kaime, Rumšiškių valsčiuje, Kauno apskrityje (dabar – Palomenės seniūnija, Kaišiadorių rajonas). Gimė ji 1925 metais keturių ūkininkų sodybų kaimelyje. Beveik visi jie buvo giminės. Pranas ir Domicelė Sidarai augino 6 vaikus. Kartu gyveno ir seneliai Juozas bei Ona iš tėvelio pusės. Anelė teturėjo 9 metus, kai mirė motina, tad ūkiui palaikyti, vaikams auginti tėvelis vedė antrą žmoną Marijoną Šimkūnaitę iš Rumšiškių. Šeima sulaukė dar dviejų dukrelių. Tad Sidarų kieme gyveno jau 10 žmonių. 

  Vokiečių okupacijos metais Anelė ištekėjo už Prano Tarbūno nuo Radviliškio. Vyras tose apylinkėse su vokiečių kariais, savanoriais, belaisviais kirto mišką, vežė į sandėlį, o iš ten medieną išveždavo iš Lietuvos. Anelė ir Pranas išsinuomavo kambarį Mackūnų kaime, nes pas tėvus jiems tiesiog neužteko vietos. 

  Neilgai jauna šeima džiaugėsi ramybe. Artinosi frontas iš rytų, vokiečiai traukėsi, su jais – ir mūsų žmonės, žinodami, kad sugrįžę sovietai jų darbą miškuose prilygins sovietijos išdavystei. Pranas Tarbūnas taip pat išvyko. Dvidešimtmetė Anelė liko viena. Tuo metu Anelės seserys jau buvo ištekėjusios, Magdalena – už Lietuvos kariuomenės puskarininkio, irgi pasitraukusio į Vakarus. Pasitraukusieji taip ir dingo be žinios. Sesuo Bronė buvo ištekėjusi už Broniaus Žukausko, tapusio Antano Taparausko-Kirvio būrio partizanu Pinavija, suimto 1946 metų kovo 15 dieną ir išvežto į Intą dešimčiai metų. To neužteko: 1948 metų gegužės 22 dieną į Krasnojarsko krašto Jeniseisko rajono Šerčenkos gyvenvietę ištrėmė jo tėvus Vincą bei Uršulę, seseris Anelę, Genę ir jos trylikametį sūnų. 

  1945 metų rudenį Anelė tapo Prano Jaromsko-Perkūno kuopos ryšininke: teikdavo partizanams medikamentų, net ginklų. Ji visur suspėdavo, sąžiningai atlikdavo užduotis. Tuo metu ir aš tapau ryšininke, tai daugelį pavedimų atlikdavome kartu.  Šilinių, Mackūnų, Beištrakio, Livintų apylinkėse buvo daug miškų, pelkių, tad kovoti partizanams buvo paranku. Bėgo mėnesiai, keitėsi metų laikai. Prasidėjo didieji trėmimai, atsirado daug okupantų pagalbininkų. 1947 metų pradžioje atėjome į Perkūno būrį. Vadas priėmė mūsų priesaiką: Anelė tapo Drebule, aš – Rūta. 

  1947 metų spalio 21 dieną Svilonių kaime, Karmėlavos valsčiuje, žuvo Didžiosios Kovos apygardos 6-ojo bataliono, veikusio Rumšiškių, Palemono, Karmėlavos valsčiuose, kitose pakaunės vietose, vadas Klemensas Gurskis. Netrukus po vado žūties bazavomės Pravieniškių-Pašulių miške, Rumšiškių valsčiuje, prie Nadielos upelio. Buvome vieningi, pasiryžę nepasiduoti. Patys išsirinkome naują būrio vadą J. Ožeraitį-Vaidotą. Stovykloje tada buvo 7 partizanai: Vaidotas, mudvi su Rūta, Juozas ir Vincas Čiurinskai, Stasys Grenda-Smarkuolis. Prie mūsų glaudėsi ir Jonas Černiauskas iš Užtakų kaimo, Rumšiškių valsčiaus. Tada nežinojau, kad jis – bataliono vadas, nes buvome tik saujelė kovotojų, ne daugiau kaip būrys. Perkūnas buvo ne tik geras žmogus, bet ir turėjo tarp mūsų didelį autoritetą. 

  Anelės senelis Juozas Sidaras jau buvo miręs, kai 1948 metų gegužės 22 dieną visą Sidarų šeimą: tėvelius Praną ir Marijoną, dukteris Genovaitę, gimusią 1932 metais, Janiną, gimusią 1939 metais, sūnus Joną, gimusį 1930 metais, Adolfą, gimusį 1931 metais, bei močiutę Oną, 86 metų amžiaus, ištrėmė į Usoljės rajono Žilkino gyvenvietę Irkutsko srityje. Tik seserys Magdalena ir Bronė tremties išvengė, nes gyveno kitur, slapstėsi. Močiutė ir motina mirė tremtyje, likusieji 1957 metais sugrįžo į tėviškę, Tuo metu partizanams buvo sunkios dienos, tačiau Anelės Tarbūnienės kovos draugai pasiduoti okupantams neketino. Į vieną būrį susijungė apylinkėse kovojantys vyrai, vadovaujami Jono Ožeraičio-Vaidoto. Vyko žūtbūtinė kova: dalyvavome ne viename mūšyje, džiaugdavomės likę gyvi ir apraudodavome žuvusiuosius. Deja, 1948 metų rugpjūčio mėnesį Vaidotą sužeidė, buvo pradėta siūlyti padirbtais pasais vykti gyventi į Vilnių. Paskutiniu metu Anelė Tarbūnienė-Drebulė palaikė ryšį su Stasiu Grenda-Smarkuoliu ir Juozo Markulio-„Erelio“ klastai nepasidavė, ne visi išvykę į Vilnių buvo suimti. 1948 metų rugsėjo 16 dieną mūsų draugai buvo agentų-smogikų sudoroti Naujasodžio kaime, Pažaislio valsčiuje. 1949 metų spalio 12 dieną, po Smarkuolio žūties Karmėlavos valsčiuje, Drebulė liko viena, slapstėsi. Ji buvo išduota ir 1950 metais suimta Antakalnio kaime, Rumšiškių apylinkėje, Kaišiadorių rajone. Nuteista 25 metus kalėti, išvežta į Kemerovo lagerius. 

  Su ja 1953 metais susitikau Taišeto lageryje. Daug kalbėjome, džiaugėmės, kad praėjome tą kančių kelią, tardymus, kankinimus garbingai, kad likome gyvos. Stalinui mirus, politiniai kaliniai pasijuto stipresni, net prižiūrėtojai pasikeitė, leido laisvai vaikščioti po teritoriją, bendrauti. Buvome jaunos, tad nebaisūs buvo sunkūs darbai: skaldėme akmenis, kasėme žemę geležinkelio pylimui... 

  Vėliau, jau už zonos, kartu su Anele apsigyvenome mažame kambarėlyje. Ją paskyrė gaisrininke, tad atsirado daug laisvo laiko. Aš lankiau medicinos seserų kursus, prižiūrėdavau ligonius, leisdavau jiems vaistus. Atvažiuodavo mudvi aplankyti Anelės vyresnioji sesuo Magdalena, nes ji dirbo geležinkelio palydove, galėjo keliauti nemokamai. Papasakojo, kaip žmonės gyvena Lietuvoje. Keista nuotaika apėmė, kai atsivėrė lagerio vartai. 1956 metais mane paleido kiek anksčiau, greitai į laisvę išėjo ir Anelė. Susitikome vėl jau Lietuvoje, savo tėvynėje, apie kurią lageriuose tiek daug svajojome. Abi apsigyvenome Kaune, nes mūsų seserys gyveno kartu viename butelyje. Paskui Anelė išvažiavo gyventi į Kazlų Rūdos rajono Jūrės kaimą, ištekėjo, tapo Cibulskiene. Susilaukė sūnelio. Šeima pasistatė namus. Deja, Anelė mirė 1986 metų lapkričio 17 dieną, vos šešiasdešimties, nesulaukusi net Lietuvos Atgimimo. Po jos šį pasaulį paliko ir sūnus. 

  Šiuo metu iš Sidarų giminės vaikų Kaune gyvena buvusi tremtinė Genovaitė Kiaušinienė, broliai Adolfas, Jonas...

http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Antakalnis_(Rum%C5%A1i%C5%A1ki%C5%B3_seni%C5%ABnija) ištrauka: 1950 m. gegužės 4 d. agentui įskundus, Antakalnio kaime suimta Anelė Tarbūnienė (slapyvardis Drebulė), gimusi 1925 m. Rumšiškių valsčiaus Šilinių kaime. Ji partizanavo J. Ožeraičio (slapyvardis Vaidotas) būryje.