Barbora Ūkanienė

Mūsų mama
Ji buvo be galo atsidavusi savo šeimai, savo vaikams. Apie savo vaikystę ir jaunystę pasakodavo labai mažai, bent dabar taip atrodo, nedaug ką galiu prisiminti. Kad ganė karves, kad labai norėjo mokytis, bet Tėvas pasakęs: Ne, užteks. Prieš karą gyveno Klaipėdoje pas seserį Moniką, dirbo muitinėje, rūšiavo apelsinus, vėliau dirbo kontoroje.Vokiečiams įžengus į Klaipėdą, turėjo išvykti. Pasakojo, kad matė Hitlerį, kai jis buvo atvykęs į Klaipėdą ir kalbėjo teatro aikštėje iš balkono. Karo metus praleido Kretingoje. Nevisada turėdavo ką valgyti, tuomet eidavo pasikasti bulvių į vokiečių su automatais saugomus laukus. Pasakojo, kaip eidavo į geležinkelio stotį, kur būdavo suguldyti žuvę kariai, draugė ieškojo savo vyro. Karo pabaigoje daug pažįstamų draugių traukėsi į vakarus, buvo kilęs noras bėgti kartu. Pasiliko. Draugė,išvažiuodama, jai paliko savo butą ir visus jame buvusius daiktus, bet rytą nuėjusi,rado butą visą išplėštą, liko tik viena liustra, kuri ilgus metus kabojo mūsų bute jau Vilniuje. Po karo valė iš griuvėsių Klaipėdą, ten pažįstamas supažindino su būsimu vyru Juozu. Į pasimatymą atėjo su skolintu kostiumu ir pasirodė visai nieko. 1948 metais ištekėjo, gruodžio mėnesį gimiau aš, o po poros metų persikėlus į Vilnių, sesuo Ernutė. Gyvenimas buvo nelengvas, nebuvo pinigų. Pradžioje gyvenome vieno kambario bute su bendra virtuve, kuria naudojosi dar kelios šeimos. Prisimenu, kad reikėdavo stovėti eilėse prie miltų, duonos ir kitų produktų. Rūbus sau ir vaikams siūdavo, megzdavo pačios mamos. Reikėdavo pirkti anglis, sunešti didžiausias krūvas į sandėliuką, kuris buvo antrame aukšte, kurenti krosnį. Vilniuje Mama dirbti pradėjo vėlai, kai mes jau mokėmės mokykloje, todėl turėjo sunkumų išeinant į pensiją: trūko stažo. Tėvas buvo nepraktiškas, nemokėjo jokių ūkio darbų, dažniausiai sėdėjo prie rašomojo stalo ir rašydavo. Mama viską darydavo: taisydavo lygintuvą, įsukdavo elektros lemputes, dažydavo langus ar darydavo buto remontą... Kol buvo gyva močiutė, tada ją vadindavome Baba, važiuodavome vasarą į kaimą. Ten bendraudavom su pusseserėm Aldona, Petrute, Danute, Dalia, Vida, pusbroliais Vytautu, Sigitu. Nuėjus į Viekšnius, mus supažindindavo ir su kitom pusseserėm ir pusbroliais. Mama visada mumis labai rūpinosi, norėdavo, kad mes gerai mokytumėmes. Prisimenu, kai Ernutė laikė stojamuosius egzaminus į mediciną, buvom labai nustebusios, kai nesulaukusi sugrįžtant, Mama atėjo į fakultetą, o mes manėm, kad ji tikrai nežino, kur tas fakultetas yra. Švenčių namuose nebūdavo daug, Bet pobūvius Mama tikrai mėgdavo. Kai eidavo kur nors su Tėčiu, visa spinduliuodavo, ir po to ilgai būdavo pakilios nuotaikos. Namuose Tėtis išmokė mus žaisti šachmatais. Kai jis žaisdavo su Mama, matėm, kad kartais tyčia jai nusilesdavo, bet Mama labai džiaugdavosi laimėjusi. Neatsimenu, kad kada eitų į kokį spektaklį, bet į kin filmus eidavo dažnai. Grįžusi sakydavo: atlikom kiną, kas mums su seserim keldavo juoką.

                                                                                            Duktė Hilda