Eustachy Bohdanowicz Wołłowicz

Ostapas (Eustachijus) Valavičius (lenk. Ostafi Wołłowicz, apie 1520 m. – 1587 m. lapkričio 20 d. Sandomiežas) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis ir karinis veikėjas, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Vilniaus universiteto steigimo signataras.

Biografija

Brolis – Smolensko vaivada Grigalius Valavičius. Mokėsi, kaip spėjama, Padujos universitete ir Vokietijoje. Apie 1545 m. Vilniaus vaivados sekretorius, nuo 1551 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto maršalka ir raštininkas, 1561–1569 m. Lietuvos dvaro maršalka ir Lietuvos dvaro paiždininkis, 1566–1579 m. Lietuvos pakancleris, 1569–1579 m. Trakų kaštelionas, 1579–1587 m. Vilniaus kaštelionas ir Lietuvos didysis kancleris. Be to, 1565–1586 m. Brastos seniūnas, valdė karališkas valdas: Medininkus, Mogiliovą, Ozeryščius, Kobriną bei Rečycą, išpirko ir laikė Jurbarką, turėjo nemažai privačių valdų Upytėje, Opolėje, Sidroje ir kt.

Su savo daliniu dalyvavo Livonijos kare, kelis kartus vyko pasiuntiniu į Maskvos didžiąją kunigaikštystę, vedė derybas su Ivanu Rūsčiuoju dėl Infliantų. Buvo tarp Lietuvos didikų, pasisakiusių prieš Liublino sąjungą, ilgą laikė delsė pasirašyti unijos aktą. Vienas Valakų reformos rengėjų, vienas iš Lietuvos Statuto autorių. Reikšmingą vaidmenį Lietuvoje atliko per pirmuosius bekaralmečius. Valdovu išrinkus Steponą Batorą, tapo jo šalininku, dalyvavo 1579–1580 m. karinėse kampanijose Livonijoje. Prieštaravo Zigmanto Vazos išrinkimui karaliumi. 1579 m.

Rėmė istoriką Motiejų Strijkovskį.[1] Padėjo Simonui Butrimui, vienam pirmųjų lietuvių medikų, baigti mokslus užsienyje; vėliau rūpinosi jo gerove Lietuvoje. Buvo vienas žymesnių protestantizmo lyderių Lietuvoje. Savo valdose (Upytė, Mileičičiai) fundavo evangelikų bažnyčias, steigė pradines mokyklas valstiečių vaikams. 1583 m. paskelbė Upytės pavieto Naujamiesčio dvaro nuostatus, kuriuose liepta valdiniams, pasibaigus lauko darbams, 8-15 metų sūnus leisti į mokyklą. Tai viena pirmųjų mokyklų valstiečiams Lietuvoje. 1582 m. vasario 25 d. Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei padovanojo sklypą ir namą Bernardinų gatvėje. 1581 m. Vilniuje dovanojo sklypą pamokslininkui Stanislovui Sudrovijui ir pan.[