Ieva Sabaliauskienė

Iš [Adolfas Sabaliauskas] atsiminimų:

Motina – Ieva Paliulytė iš Svilių kaimo, Juozapo Paliulio ir Onos Matulytės duktė, gimusi apie 1849 m. Mirė jauna 38 metų (1887), rodos įsčių vėžiu. Paliulių gabi, linkusi į meną, šeima. Motinos vyresnis brolis Tamošius (gim. 1846), jei būtų buvęs mokytas, būtų buvęs nepaprastas ar inžinierius, ar skulptorius. Jo pridaryta šv. Jono Agenišky statulai galva, kurią, sako, numušę reformatai, dar ir šiandien tebestovi. Antras brolis, Mykolas, (gim. 1848), kuris ir šiandien tebegyvena Savučiuos, 92 metų, mokėjo griežti smuiku, skudučiuoti ir pūsti ožio ragą, vamzdį ir birbynę. Jis daugelį ką, ir mane, išmokė skudučiuoti. Jis mano krikštatėvis. Abiejų dėdžių namuose, mokslus eidamas, praleisdavau ištisas vasaras: tai buvo mano mylimiausi žmonės.
Ar motina mokėjo ir rašyti, negaliu pasakyti, bet galėjo taip ir būti, nes jaunesnysis brolis, minėtasis, Mykolas senų laikų gimnazistas, kažkiek mokėsi, bet sukilimas tą sutrukdė, ir gimnazija buvo uždaryta.
Paliulių namai Sviliuose buvo šviesūs namai dar ano šimtmečio vidury: Biržų grafas Tiškevičius, Jonas, vykdamas iš Biržų į savo dvarą Salamiesty, mėgdavęs pas juos apsistoti. Ir 1863 metų sukilėliai, matyt, laikė tuos namus sau patikimais. Vieną kartą pas juos kazokai, kratydami, užėjo du sukilėlius ir baisiai primušė.
Aš jau buvau trečioje klasėje gimnazijos, kai motina mirė; po Velykų atostogų mane išvežė į Papilį, iš kur aš su kitais dviem draugais, Girštautu Adomu ir Čeponiu Vaclovu, turėjau vykti į stotį Panemunėlin, o tais pačiais arkliais kunigą vežė motinai; bet jau kelyje kunigui pranešė, kad ji mirusi. Tačiau kunigas, Klebonas Dambrauskas, nebeleido man grįžti į Krikščius į motinos laidotuves. Tai nedovanotinas dalykas. Grįžęs į Šiaulius, atsimenu, turbūt tą patį vakarą, galvą įkniaubęs į lovą, graudžiai verkiau.
Mano artimosios giminaitės pasakodavo apie a. a. velionę, kad tai buvusi šventa moteriškė, nepaprastai kantri, niekados apie kitus žmones neigiamai nekalbėdavusi. Už tai ir už perduotą man jos skaistų kraują aš jai lig šiol tebedėkoju.
Abu tėvai palaidoti Mielaišių kapuose, už kilometro nuo Krikščių, ten kur palaidoti mano seneliai, iš tėvo pusės, ir kur šiemet (1940) visa apylinke pastatėme gražią koplyčią.