Ignotas Hilaris Halka-Ledukovskis

Grafas Ignotas Hilaris Leduchovskis (1789 m. sausio 13 d., Krupo kaimas − 1870 m. kovo 29 d., Klimontuvas) − Lenkijos brigados generolas.

Biografija

Lenkijos bajorų Leduchovskių giminės atstovas, herbo „Szalawa“ savininkas. Karaliaus rūmininko Antonijaus Bartolomejaus Leduchovskio (1755−1835) ir Julianos Ostrovskos antrasis sūnus.

1794 m. po Kosciuškos sukilimo numalšinimo Ignotas kartu su tėvais persikėlė gyventi iš Voluinės į Sandomirščiną, kur šeima apsigyveno Osolino mieste. Mokėsi Tereziano akademijoje, Vienoje ir inžinerinių mokslų akademijoje (specializacija − artilerija). Nuo 1808 m. poručiko laipsnyje tarnavo Austrijos armijos pėstininkų pulke. 1809 m. dalyvavo kare Penktos koalicijos prieš napoleonišką Prancūziją. Mūšyje prie Regerzburgo buvo paimtas į nelaisvę. Po apsikeitimo belaisviais tarnavo 4-ame husarų pulke, po to išėjo į atsargą.

1810 m. Ignotas Hilaris Leduchovskis įstojo į armiją sudarytą Napoleono Bonaparto Varšuvos kunigaikštystėje leitenanto titule, tarnavo raitelių artilerijoje. 1811 m. rugsėjį kaip inžinierius buvo įtrauktas į Gdansko garnizono sudėtį. Prieš 1812 metų kampaniją grįžo į tarnybą artilerijoje. Napoleono Rusijos kampanijos metu Ignotas Leduchovskis tarnavo 10-tame maršalo Makdonaldo korpuse. Prancūzų armijos atsitraukimo iš Rusijos metu 1813 m. sausio 3 d. buvo sunkiai sužeistas į koją, kuri vėliau buvo amputuota. 1813 m. birželį, Gdansko gynybos metu buvo apdovanotas Garbingo Legiono kryžiumi. Karaliaučiuje rusų buvo paimtas į nelaisvę.

Po išlaisvinimo iš rusų nelaisvės, nežiūrint į invalidumą, Ignotas Leduchovskis 1815 metais buvo priimtas į Lenkijos kongreso karalystės armijos sudėtį. 1819 metais nuo tėvo gavo valdyti Osolino dvaro žemes. 1827 metais pulkininkas Ignotas Hilaris Leduchovskis buvo paskirtas Varšuvos karališkijo arsenalo vadovu.

1830 metais Ignotas Hilaris Leduchovskis dalyvavo 1831 metų sukilime prieš rusų valdžią. Lapkritį įsakė atidaryti sukilusiems miestiečiams karališką arsenalą Varšuvoje, po to buvo paskirtas brigados generolu ir garnizono vadu Moldino tvirtovėje. Du kartus (kovą ir rugsėjį) atmetė rusijos vadovybės ultimatumą dėl tvirtovės atidavimo. 1831 metų spalio 9 d. po stambių sukilėlių būrių Prūsijos sienos kirtimo Ignotas Leduchovskis atidavė Moldino tvirtovę rusų armijai.

Po sukilimo numalšinimo bragados generolas Ignotas Hilaris Leduchovskis liko Lenkijos kongreso karalystėje ir gyveno Osoline. Atsisakė nuo pensijos, kuri jam priklausė kaip Lenkijos kongraso karalystės armijos pulkininkui. 1833 metais, po savo žmonos mirties, pardavė Osolino žemes ir apsigyveno Varšuvoje. 1836 metais dalyvavo Austrijos imperatoriaus Ferdinando I karūnacijoje į Čekijos karaliaus sostą. Nuo 1839 metų kartu su vaikais keletą metų gyveno Miunchene, po to Sankt-Peterburge. 1845 metais Rusijos vyriausybė patvirtino jam grafo titulą. 1855 metais apsigyveno dominikonų vienuolyne Klimuntove, kur vėliau mirė ir buvo palaidotas. Šeima

1821 m. birželio 12 d. vedė Liudviką Gorską (1797 m. gegužės 18 d. – 1833 m. birželio 16 d.), nuo santuokos su kuria turėjo keturis vaikus:

   Juzefas Janas (1822−1894)

   Antonijus Augustas (1823−1885)

   Ana Leduchovska (1824−1839)

   Liudvika Apolonija Izabelė Leduchovska (1828−1860)