count Ivan Hodkevich

Jonas Chodkevičius (Katkevičius, Katkus, apie 1420 m. – 1485 m. turkų nelaisvėje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos bajorų Chodkevičių giminės. Giminės pradininko Chodkos sūnus, brolis Povilas Chodka. Orientuodamasis į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero politiką ir stengdamasis nebloginti santykių su gudais ir lietuvių diduomene iškilo į didikus.

Vedęs Gediminaičio Jono Bielskio dukterį Jaunutę Agnietę Bielskytę susigiminiavo su kunigaikščiais Alšėniškiais ir Bielskiais. Sūnus Aleksandras Chodkevičius, dukros – Agripina Chodkevičiūtė-Zaslavskienė ir Jakumilė Chodkevičiūtė (mirė turkų nelaisvėje).

Darbai

Sutelkė savanorius ir etmono pareigose talkino Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui per 1458 m. ir 1466 m. karus su kryžiuočiais Choinicės ir 1474 m. – su vengrais, nors Lietuvos Ponų taryba šiems karams nepritarė. Dėl to Kazimiero remiamas iš didžiojo kunigaikščio maršalkos ir Lydos vietininko (1470–1477 m.) pareigų iškilo į Kijevo vaivadas (1480–1482 m.). 1476 m. minimas kaip Vitebsko vietininkas, 1478 m. – Lucko seniūnas. Bendruose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos ponų suvažiavimuose reikalavo, kad lenkai grąžintų Lietuvai Podolę. Laiškuose popiežiams Mikalojui V (1453 m.) ir Sikstui IV (1476 m.) siūlė sujungti LDK Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias. 1482 m. pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.[1]

Šaltiniai

1.Edvardas Gudavičius. Jonas Ivanas Chodkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 79 psl.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos bajorų Chodkevičių giminės. Giminės pradininko Chodkos sūnus, brolis Povilas Chodka. Orientuodamasis į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero politiką ir stengdamasis nebloginti santykių su gudais ir lietuvių diduomene iškilo į didikus.

Vedęs Gediminaičio Jono Bielskio dukterį Jaunutę Agnietę Bielskytę susigiminiavo su kunigaikščiais Alšėniškiais ir Bielskiais. Sūnus Aleksandras Chodkevičius, dukros – Agripina Chodkevičiūtė-Zaslavskienė ir Jakumilė Chodkevičiūtė (mirė turkų nelaisvėje).

Darbai

Sutelkė savanorius ir etmono pareigose talkino Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui per 1458 m. ir 1466 m. karus su kryžiuočiais Choinicės ir 1474 m. – su vengrais, nors Lietuvos Ponų taryba šiems karams nepritarė. Dėl to Kazimiero remiamas iš didžiojo kunigaikščio maršalkos ir Lydos vietininko (1470–1477 m.) pareigų iškilo į Kijevo vaivadas (1480–1482 m.). 1476 m. minimas kaip Vitebsko vietininkas, 1478 m. – Lucko seniūnas. Bendruose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos ponų suvažiavimuose reikalavo, kad lenkai grąžintų Lietuvai Podolę. Laiškuose popiežiams Mikalojui V (1453 m.) ir Sikstui IV (1476 m.) siūlė sujungti LDK Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias. 1482 m. pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.[1]

Iwan Jan Chodkiewicz

tytuł - marszałek hospodarski 23.10.1470 - 13.05.1479 r., namiestnik lidzki 1470 r., witebski 1476 r., hetamn litewski 1476 r., starosta łucki 1478 r., wojewoda kijowski - lato 1480 r. urodzony - XV w. zmarł - 1484 r. - (w niewoli tureckiej) - Krym rodzina - Chodkiewicz herb - Chodkiewicz

Rodzice :

 ojciec	- 	Chodko Juriewicz	  

 matka	- 	NN	  

Rodzina

1 . żona - Agnieszka Bielska od : XV w. Potomstwo z tego związku 1 . syn - Aleksander Chodkiewicz 2 . córka - Agrafena Chodkiewicz 3 . córka - Jakumiła Chodkiewicz

• Википедия