Johann Ulrich von Schwerin, I

Jonas Ulrikas Šverinas (1592 m. Alsunga - 1637 m.). Grafas ir Lenkijos kunigaikštystės kariuomenės pulkininkas. Kad galėtų susituokti su lenkijos ponia Barbara Konarska, teismas turėjo leisti jam tapti kataliku. Iki šiol jo šeima buvo liuteronų religijos (įdomu tai, kad tais pačiais metais Barbaros brolis Dovydas Konarskis taip pat keičia savo tikėjimą). Po santuokos jie gyveno Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Dažni karai, kuriuose dalyvavo J.U. Šverinas, paskatino Barborą likti su savo šeima Čarne ir Konrado dvaruose. Ji išaugino ten keturis sūnus: Joną Feliksą, Johaną, Jurgį ir Samuelį Kristupą. 1618 m. Jis buvo išrinktas Lietuvos kariuomenėje į regioninę generalinę tarybą Słonime ir į seimą 1619 m. J. U. Šverinas kilęs iš Alsungos (Latvijoje), kur jam priklausė nuosavybė. 1623 m. jis pastatė ten Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Jis taip pat prisidėjo prie gyventojų perėjimo į katalikų tikėjimą, 1634 m. kviesdamas jėzuitus į Alsungą.

Jan Ulryk Szweryn (von Schwerin, ur. ok. 1592, zm. 1637) – pułkownik, dworzanin królewski, właściciel klucza alszwangskiego w nadstarostwie goldyńskim w Kurlandii. W 1618 roku obrany przez litewskie wojsko posłem na sejmik generalny w Słonimiu i sejm w 1619 roku[1].

Syn Jakuba, marszałka księstwa Kurlandii, i Emerencji Kalksteinówny (zm. po 1636)[1].

W 1619 roku poślubił Barbarę z Konarskich. Z tego małżeństwa pochodzili: Samuel Krzysztof Szweryn, scholastyk żmudzki, Jerzy Jakub Szweryn, podkomorzy dorpacki, i Jan Szczęsny Szweryn, właściciel Alszwangu[1]. Przypisy

   Andrzej Sikorski: Szweryn Jan Ulryk. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 49. Warszawa–Kraków: Polska Akademia Nauk i Polska Akademia Umiejętności – Instytut Historii PAN im. Tadeusza Manteuffla, 2014, s. 485.

Bibliografia Andrzej Sikorski: Szweryn Jan Ulryk. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 49. Warszawa–Kraków: Polska Akademia Nauk i Polska Akademia Umiejętności – Instytut Historii PAN im. Tadeusza Manteuffla, 2014, s. 485-486.

Iš: https://pl.wikipedia.org/wiki/Jan_Ulryk_Szweryn