Jonas Pranas Aleksa

Jonas Pranas Aleksa (1879 m. gruodžio 25 d. Kumetiškiai, Kalvarijos apskritis – 1955 m. balandžio 22 d. Svetlozelionoje, Tomsko sritis, palaidotas Palangoje) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas.

Biografija

Broliai Konradas Aleksa ir Zigmontas Antanas Aleksa – „Angarietis“. 1891–1900 mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1900–1907 m. Maskvos universitete studijavo gamtos mokslus, agronomiją, sociologiją, 1914–1915 m. Varšuvos aukštojoje Žemės ūkio mokykloje – agronomiją ir zootechniką. 1929 m. Žemės ūkio akademijos garbės daktaras.

Studijų metais buvo nelegalios Maskvos lietuvių studentų draugijos narys. Už anticarinę veiklą 1902 m. kalėjo Maskvoje, Varšuvoje, Kališe. 1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos skyriaus vedėjas, vėliau Žemės ūkio departamento direktorius. 1920 m. birželio mėn. – 1923 m. birželio mėn. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1924–1927 m. bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas. 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Žemės ūkis“, 1936 m. – savaitraštį „Ūkininkų žodis“. Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 1926–1927 m. pirmininkas. 1926–1927 m. Trečiojo Seimo atstovas. 1926 m. gruodžio mėn. – 1935 m. rugsėjo mėn. žemės ūkio ministras. Ūkininkų partijos veikėjas, 1925–1927 m. 1928–1936 m. organizacijos „Ūkininkų vienybė“ pirmininkas. 1925–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. Vilniaus universitete dėstė žemės ūkio ekonomiką.

TSRS okupavus Lietuvą NKVD suimtas, 1940–1941 m. kalintas Marijampolėje, Kaune. Birželio sukilimo išlaisvintas nuo 1941 m. rugpjūčio mėn. dėstė Vilniaus universitete, 1942 m. profesorius. 1942 m. su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė memorandumą, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) žudymą. 1942 m. gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją, gyveno gestapo prižiūrimas. 1945 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Žemės ūkio institute, nuo 1945 m. profesorius. 1946 m. iš darbo pasitraukė, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Palaikai 1990 m. pargabenti į Lietuvą, palaidoti Palangoje.

Mokslinė veikla

Pirmasis žemės ūkį pradėjo tirti kompleksiškai plėtros teorijos požiūriu, propagavo žemės ūkio kooperaciją, buvo vienas vadinamosios ūkininkiškosios ideologijos kūrėjų Lietuvoje.

Bibliografija

• Kiaulių auginimas ir kiaulių ūkis, 1919 m.;
• Lietuvos šios dienos žemės ūkis ir jo ateitis, 1924 m.;
• Lietuvių tautos likimo klausimu, 2 t., 1925–1933 m.;
• Lietuvos ūkininkai ir Lietuvos valstybė, 1926 m.;
• Kuriuo keliu eisime, 1927 m.;
• Ūkininkiškos visuomenės sudarymo klausimu Lietuvoje, 1929 m.