PMD Juozas Daugirdas

Juozas Daugirdas (1803 - 1871), Kauno apskrities (1853-1859) ir Kauno gubernijos (1857-1862) bajorų vadovas (maršalka), Kėdainių apskrityje Paliepių dvaro savininkas. Būdamas bajorų vadovu, surinko nemažą dokumentų ir istorinių aktų kolekciją, kurią po jo mirties globojo Stanislovas Daugirdas, paveldėjęs Paliepių dvarą, vėliau - jo dukra Kristina Daugirdaitė-Tomaševičienė. 1940 m. kolekcija buvo pervežta į Kampų kaimą, netoli Paliepių dvaro, pas buv. dvaro samdinį Edvardą Leonavičių. 1949 m. per S. Tomonį ir M. Čilvinaitę perduota (be akto) Martyno Mazvydo Bibliotekai.

Juozas Daugirdas iš Paliepių buvo 1853-1859 m. Kauno apskrities ir 1857-1862 m. Kauno gubernijos bajorų vadas (maršalka). Mirė 1871 m. Paliepiuose, ten šalia palaidotas Paliepiukų kapinėse.

Yra išlikęs (saugomas Lietuvos Nacionalinės Bibliotekos rankraštyne) įdomus ir vertingas jo archyvas, atspindintis būdingus įvairių laikotarpių Lietuvos bajorų gyvenimo reiškinius. Be kitų dalykų, ten išlikęs 1863 m. sukilimui skirtos lietuviškos dainos rankraštis. Išliko Daugirdų "namų poeto" parašytos ilgos poemos rankraštis. Ten labai aštriai, dažnai necenzūriniais žodžiais, išjuokiamos kai kurios bajorės kaimynės.

Išliko Daugirdų-Zabielų "karo" teisminė medžiaga, kai kuo primenanti A. Mickevičiaus "Poną Tadą", tik ne perdaug rimta. Grafams Zabieloms ilgą laiką priklausė kaimyninis Labūnavos dvaras anapus Nevėžio. Matyt, kaimynai dažnai nesutardavo. Ir štai toje medžiagoje aprašyta kaip ginkluota Zabielų kariauna užpuolė Paliepiams priklausantį Stankūnų dvarelį (palivarką). Užpuolikai netgi iš patrankos iššovė. Tame "mūšyje" niekas nežuvo, neatrodo, kad būtų buvę ir rimčiau sužeistų. Bet pridėtas labai ilgas sąrašas Zabielų pagrobtų daiktų. Pirmoje vietoje ten figuruoja naktinis puodas, paskui daugybė pagalvių, antklodžių, indų ir kitokių dalykų.

Juozas Daugirdas, eidamas bajorų vado pareigas, rūpinosi Kaune naujos gatvės (dabartinės Laisvės Alėjos) tiesimu ir medžių sodinimu.

Paliepiuose sklido paskalos, jog Juozas Daugirdas turi keletą ("penkis tuzinus") nesantuokinių dukterų neva jos buvo mokinės Elvyros suorganizuotoje mokykloje, Paliepių oficinoje.

Artimiausia bažnyčia buvo Labūnavoje, už Nevėžio. Ten buvo ir pašto agentūra. Tačiau Daugirdų parapijos bažnyčia buvo Josvainiuose.

Source: by Stasys Tomonis.

Elvyra Gadonaitė ištekėjo už Juozapo Daugirdo, paskutinio Kauno gybernijos bajorų maršalkos. Sutuoktiniai gyveno Paliepių dvare. Paliepiams priklausė daug žemių. Juozapas Daugirdas buvo labai sėkmingas ūkininkas, pelningai tvarkė ūkio reikalus. Juozapo ir Elvyros santuokoje nebuvo vaikų. Juozapui mirus (1871 m.), liko testamentas, kuriuo visas jo turtas turėjo pereiti tolimiems giminaičiams (t.y. brolio Tado anūkui Stasiui Daugirdui), tačiau testamentas turėjo įsigalioti tik po Elvyros Gadonaitės-Daugirdienės mirties. O Elvyra gyveno labai ilgai, iki 1899 metų.

Daugirdų giminėje buvo paprotys lankyti giminaičius, net ir tolimus. O vienišus palikusius giminaičius buvo privaloma aplankyti dažniau. Kai Daugirdų palikuonys atvažiuodavo aplankyti tetos Elvyros, ji juos pasitikdavo žodžiais: - Witajcie, witajcie - przepraczam, że żyję! (sveiki, sveiki, atleiskite jog dar gyvenu!) Tai skaudindavo giminaičius. Visi ne kartą įsitikino jog senutė teta Elvyra buvo pikta ir sąmojinga, mokėjo taikliai "įgelti".

Source: Vytauto (Witold), Zofijos ir Jurgio Daugirdų prisiminimai.

Ostatni Marszalek szliakty gub. Kowienskiej, wlasciciel Polep (Polepie, Paliepiai) pod Jaswojniami, ur. 1795

Dowgird Józef, syn Stanisława, dziedzic dóbr Polepie (w pow. Jaswieńskim), był powiatowym marszałkiem kowieńskim od kwietnia r. 1853 do 17 stycznia r. 1859. Urząd marszałka gubernjalnego pełnił od 7 czerwca 1857 r. do 3 lutego 1862 r. Był ostatnim marszałkiem szlachty z wyborów. Zmarł 2 lipca 1899 r. Żonaty był z Elwirą Gadonówną z Warnbut (siostrą Tytusa Gadona, — ob. X Wiadomość zawdzięczamy p. Michałowi Brensztejnowi)

[Pami%C4%99tniki Jakóba Gieysztora z lat 1857-1865; Biblioteka Uniwersytetu Kazimierza Wielkiego w Bydgoszczy]

Иосиф Довгирд - судья межевого Виленского губернского суда

КОВЕНСКАЯ Ковенская губерния образована из 7 северных уездов Виленской Указом от 18 декабря 1842 г. (П.С.З. 16.347). Центр - г. Ковно (Каунас). Тогда же открыто губернское правление. В начале XX века - 7 уездов, 141 волость, 9 городов и 24531 прочее поселение. Губернаторы: Довгирд Иосиф Станиславович, тит. с., и.д. (утвержден 17 мая 1859) 7 июня 1857-3 февр. 1862