Kęstučio Čeponio (Žygeivio) autobiografija su įvairiais papildymais http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=107&t=2887

Kęstučio Čeponio (Žygeivio) autobiografija su įvairiais papildymais http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=107&t=2887

Mano protėvių pavardė dokumentuose yra visur vienoda: Czepanis. Tokia senovinė pavardės užrašymo forma yra visų Čeponių nuo Ignalinos-Švenčionių krašto.

Mūsų giminės pavardė Čeponis iki 1940 m. buvo rašoma Czepanis (tariama Čepanis).

Ji kilo iš krikšto vardo Szczepan (tariama Ščepan) - lenkų kalboje viduramžiais taip skambėjo šv. Stepono vardas.

Lenkai kunigai, krikštydami lietuvius, jį naudojo, o vietiniai Rytų Lietuvos lietuviai pagal savo tarmės tarimą iš Ščepan padarė Čepanis.

1940 m. Rytų Lietuvoje buvo norminamos pavardės pagal bendrinės lietuvių kalbos normas ir pavyzdžius - ir Čepanis virto Čeponiu.

Tačiau mūsų giminaičiai Latvijoje, JAV, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur..., ir dabar turi pavardę Čepanis (Czepanis, Chepanis, Čepānis, Чепанис).

   Dar yra didelė grupė Panevėžio-Pasvalio krašto Čeponių. Nors apie juos žinau mažai - jų pavardę rašydavo Czeponis.

Čeponių giminė (būtent mano - senoji pavardė Czepanis) yra kilusi iš dabartinių Ignalinos apylinkių - panašu, kad visų vietinių Čeponių giminių (o jų dabar kelios dešimtys) protėviai nuo 18 amžiaus gyveno šalia Ignalinos Ažušilės kaime (lenkiškai jį vadino Zaborcy) - jis priklausė Vidiškių dvarui (nuo 19 amžiaus dvaro savininkas ponas Kamienskis pervadino dvarą vardu Przyjazn - "Draugystė").

Iš čia jie, matyt, pakliuvo į daugelį gretimų Vidiškių parapijos kaimų - Maksimonis, Gaveikėnus, Strigailiškį, Petravą (dabar Petriškė), Budrius... Iš ten išplito po visą tuometinę Daugėliškio seniūniją.

Plačiau straipsnyje:

Petras Rutkauskas. Čeponiai
Mūsų Ignalina, 2015 vasario 5 d.
https://www.mignalina.lt/2015/02/05/ceponiai/ :

Čeponių pavardė mūsų krašte buvo žinoma jau XVIII a. viduryje. Iš kur jie atkeliavo – nenustačiau, bet 1720 m. jų dabartinėse Čeponių gyvenamosiose vietose nebuvo. Nežiūrint to, ši giminė yra viena iš gausiausių mūsų krašte. Pirmąkart nustebau, kai Južintų parapijoje pamačiau daug Čeponių ir Baltakių pavardžių. Jų gausu aplinkiniuose rajonuose. Savo archyve 1700–1950 m. laikotarpyje turiu apie 3000 skirtingų Čeponių, neskaitant jų žmonų Čeponienių. Tai gautųsi stora knyga, jei su iliustracijomis, tai būtų penkiatomis. Mano giminė siejasi su Čeponiais per senelę Rozaliją Vaickutę iš Strigailiškio. Čeponių ir Vaickų santuokų buvo daug, nes gyveno tose pačiose vietovėse. Daug santuokų Čeponių su Čeponytėmis. Čeponių gausu ir enciklopedijoje.

Jonas Čeponis, gim.1926.04.02, Gaveikėnuose, mirė 2003.01.07 Vilniuje. Nuo 1988 m. – Lietuvos dailės akademijos profesorius, tapytojas

Medardas Čeponis, 1954.06.08, Ažušilė. Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, dabar – Švenčionių parapijos klebonas, dekanas.

Pirmiausiai Čeponiai apsigyveno Petriškėje, Strigailiškyje ir Gaveikėnuose. Vėliau Poviliškėje ir Ažušilėje. Tarp pirmųjų ryšio nustatyti nepavyko. Pradėsime nuo išvardintų 5 kaimų.

Petrovas (Petriškės). Čia gyveno du Jokūbai, o gal vienas, bet du kartus vedęs. Tai Jokūbas Čeponis su žmona Katerina, kurie 1751–1784 m. laikotarpyje turėjo 4 vaikus. Vienas iš jų –Motiejus su žmona Kristina Čičelytė – turėjo 12 vaikų. Jokūbas Čeponis su žmona Mariana turėjo sūnų Juozą (1744–1830), kuris su žmona Agota Vaickute turėjo 16 vaikų. Jo sūnus Simonas pervestas gyventi į Gaveikėnus, sūnus Vladas – į Poviliškę, Juozas – į Rimšėnus. Jokūbo anūkas Tadas turėjo 17 vaikų. Visi šie kaimai priklausė Vidiškių dvarui ir ponas savo baudžiauninkus perkeldavo ten, kur trūko darbo jėgos. Petrave iš viso per 250 metų gyveno daugiau nei 300 skirtingų Čeponių.

Strigailiškis. Martynas Čeponis 1775–1787 metais turėjo vaikus: Andriejų (1775–1836), Baltramiejų (1778), Martyną (1779–1836), Joną (1787–1848), Mataušą (1804), Magdaleną (1807), Julę (1815). Kai kurie iš jų pavadinti Čeponiais ir Čeverčiais. Augustas Čeponis (1755–1808) su Magdalena Kurpyte turėjo 4 sūnus ir 2 dukras. Steponas Čeponis (1733–1813) turėjo sūnus Petrą ir Jokūbą. Jonas Čeponis, Jokūbo (1733) su žmona Kristina turėjo 4 vaikus.

Strigailiškyje gyventa apie 500 Čeponių, dauguma jų palaidoti Strigailiškio kapinėse. Jokūbo Čeponio ir Kristinos Brazauskaitės du vaikai 1797–1805 m. laikotarpyje gimė Strigailiškyje, dvynukai Juozas ir Petronėlė 1808 m. – Gaveikėnuose, o Jonas Čeponis (1812) su Katerina Kugaudaite jau gyveno Rimšėnuose. Jonas Čeponis, Kristupo (1818) buvo pervestas į Gaveikėnus. Gausi buvo Kristupo Čeponio (1855–1900) su Kristina Juodagalvyte šeima (8 vaikai). Jų sūnus Jonas (1888) su Elena Pelenyte irgi turėjo 8 vaikus, bet 4 mirė vaikystėje. Juodagalvytė ir Kugaudaitės buvo dažnos Čeponių nuotakos.

Gaveikėnai. Mano duomenimis, Steponas Čeponis buvo pirmasis Gaveikėnuose. Turėjo vaikus: Juzefą (1778), Bartolomėjų (1781), Serafimą (1785), Motiejų (1789), Agotą (1792), Joną (1794). Margarita Čeponytė (1803–1896) ištekėjo už Blažiejaus Vaickaus(1803–1857) ir turėjo 12 vaikų. Jos tėvai buvo Adomas Čeponis ir Morta Zabulevičiūtė, jie turėjo 5 vaikus. Motiejus Čeponis, Stepono turėjo 10 vaikų ir 3 žmonas: Mortą Juodagalvytę, Oną Vaičiukaitę ir Kristiną Bindorytę. 9 ir daugiau vaikų turėjo daugelis šeimų. Štai ir Andriejus Čeponis (1847–1898) su Mariana Čeponyte turėjo 9 vaikus, bet 6 mirė vaikystėje.

Poviliškė. Seniausias Čeponis čia buvo Jokūbas su Mariana, kuriems 1755 m. gimė Juozas, o 1865 m. – Povilas. Juozui Čeponiui su Agota Vaickute 1782–1799 m. gimė 7 vaikai: 3 sūnūs ir 4 dukros. Gausi buvo jų sūnaus Antano giminės linija. Antano sūnus Vladas (1815–1887) su dviem žmonom turėjo 11 vaikų. Jų palikuonių gausu ir dabar. Viename dokumente nurodyta, kad Viktoras Čeponis, (1896), 1942 m. Ignalinoje buvo seniūnas.

Ažušilė (Zaborci). Tamošius Čeponiukas su Mariana Ribokaite Ažušilėje 1724–1737 m. turėjo 3 vaikus. Jonas Čeponis su Katerina Kugaudaite 1736–1840 m. – penkis vaikus. 1795 m. Ažušilėje buvo jau keturios Čeponių šeimos. Gausiausią Ažušilėje palikuonių liniją paliko Gabrys Čeponis (1801–1868). Su žmona Ona Vaičiulyte 1, su antra žmona Elžbieta Juodagalvytė – 14 vaikų. Gausų palikimą paliko Kazimieras Čeponis (1804) su žmona Rozalija Raginyte (Račinska).

Antagavė. Čia Čeponiai anksčiausiai pasirodė per moterišką liniją. Laurynui Rasteniui ir Agotai Čeponytei 1809 m. gimė sūnus Vincas. Tik apie 1940 m. čia apsigyveno Juozas Čeponis, Jono (1914) su Adele Šerėnaite.

Balaveckai (Bališkiai). Čia gyveno atsargos kareivis Steponas Čeponis (1785–1865) su Katerina Juodagalvyte. Ūkį paliko sūnui Steponui, kuris 1863 m. vedė Marianą Čeponytę iš Strigailiškio.

Balteniškė. Pradžią padarė Justinas Čeponis. Jo sūnus Jonas čia gimė 1874 m.

Budriai. Kelios Čeponytės jau XVIII a. buvo ištekėjusios už Čičelių (Cziczelis) į Budrius. Budriuose Čičelių buvo didelė giminė. Vyriška Čeponių giminė atsirado per Kazimierą Čeponį ir Kateriną Kugaudaitę, kai jiems 1841 m. gimė duktė Katerina. Dabartinė Čeponių giminė atsirado per atsargos kareivį Kristupą Čeponį (1807–1863) ir Karoliną Dudėnaitę-Čaikauskienę, kuris 1824 m. buvo paimtas į rekrūtus. Jie turėjo sūnų Liudviką (1845–1907), kuris gimė Maksimonyse, o mirė, kaip ir tėvai, Budriuose. Liudvikas, būdamas 19 metų, 1864 m. vedė Kateriną Čeponytę iš Petravo ir pradėjo Čeponių dinastiją Budriuose. Vienas iš jų atstovų buvo mano fizikos mokytojas ir klasės vadovas baigiamoje klasėje – Antanas Čeponis (1937–1984), puikus organizatorius, geras sportininkas.

Ignalinoje po geležinkelio nutiesimo gyveno daug Čeponių, bet anksčiausiai vadinamoje Ignalinos stotyje 1875 m gimė Kazimieras. Jo tėvai buvo Kazimieras Čeponis ir Rozalija Stankevičiūtė.

Kačergiškėje Juozui Čeponiui ir Emilijai Jelinskaitei 1922–1937 m. gimė 7 vaikai.

Kaneišiuose anksčiausiai gyveno Kazimieras Čeponis (1851–1879) su Grasilda Švilpaite ir Justinas Čeponis, 1850 m. vedęs Agotą Švilpaitę.

Maksimonyse apie 1840 m. gyveno Kristupas, Martynas, Juozas ir Jurgis Čeponiai su šeimomis.

Vėlionyse gyveno Jonas Čeponis (1848) su Ona Šipkauskaite (1861–1917) ir 11 vaikų.

Vidiškių dvare Jokūbui Čeponiui su žmona Rozalija 1734 m. gimė sūnus Martynas. Jo kūmas buvo Jonas Čeponis iš Ažušilės.

Čeponiai XIX a. gyveno Seniškyje, Čebatoriuose, Motiejūnuose, Žitamonte, Dainiuose, Daunoriškėje, Dūdėniškėje, Anastazave, Navikuose ir kituose kaimuose bei miesteliuose.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų rašymus. Pavadinimai kartais pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Kiti straipsniai bus apie Daubarų, Dubakų, Guobių gimines.

-------------------------------------------------------------------

Manau, kad mūsų protėviai buvo paprasti kariai, kurie maždaug nuo 14 amžiaus saugojo šiose vietose ėjusią sieną su Livonijos ordinu.

Čia aplink labai daug senovinių bajoriškų kaimų, tame tarpe ir tiesiog vadinamų Bajorais. O Čeponiai 19 amžiaus pradžioje cariniuose dokumentuose minimi kaip smulkūs bajorai.

Kitos Čeponių giminės yra kilusios kažkur iš Panevėžio - Pasvalio apylinkių.

Dabar pavardė Čeponis - Čepanis - Czepanis - Чепанис - Чепонис ir kitos formos jau paplitusios visame pasaulyje - pvz., daug yra ir JAV, ir Rusijoje.

Bet kada tyrinėjau įvairių giminių kilmę, tai paaiškėjo, kad pavardė turėjo dvi pagrindines kilmės vietas - Švenčionių ir Ignalinos apylinkės bei Pasvalio ir Panevėžio apylinkės.

Ar šios dvi grupės tarpusavyje buvo kažkada susijusios, duomenų kol kas neradau.

   Apie savo protėvius radau tiek - Vorutoje buvo straipsnis, jog 19 amžiaus pradžioje caro administracijai pertikrinant bajorystę daliai neturtingų Švenčionių krašto Čepanių (Czepanis) bajorystė buvo panaikinta, bet kai kuriems turtingesniems palikta. 

  Mano prosenelis Liudvikas Czepanis, matyt, buvo iš turtingesniųjų giminės, nes naikinant baudžiavą 1860 m., kaip rodo dokumentai, jis buvo ne baudžiauninkas, o laisvas žmogus - dvaro miškų prievaizdas ("liesnykas") ir Švenčionių miestelėnas (tuometinis jo statusas). Po to jis nusipirko pusę Budrių kaimo ir Ramaniškės palivarką netoliese (šalia Žiežulinio ežero).

  Vis tik vargu ar mūsų krašto Čeponiai-Czepaniai buvo kokie grafai net ir senovėje. Manau, kad buvo eiliniai kariai, dar - ko gero - nuo Mindaugo laikų, kada čia buvo įkurtos pasienio sargybos piliakalnių pilyse ir kaimai, kur gyveno tų pilių kariai.

  Beje, dabar Lenkijoje gyvena virš 70 žmonių turinčių pavardę Czepanis (daugiausia Seinų krašte) - štai kiek vien tik mano giminės žmonių sulenkėjo.

W Polsce jest 77 osób o nazwisku Czepanis (žiūr. žemėlapį): http://www.moikrewni.pl/mapa/kompletny/czepanis.html

Zamieszkują oni w 23 różnych powiatach i miastach. Najwięcej zameldowanych jest w Sejny, a dokładnie 11.

Dalsze powiaty/miasta ze szczególnie dużą liczbą osób o tym nazwisku m. Wrocław (7), Słupsk (7), Wrocław (6), Międzyrzecz (6), Nowa Sól (5), m. Kraków (5), Jarosław (4), Bytów (3) i m. Rybnik z liczbą wpisów 3.

  Beje, yra Lenkijoje ir pavardė Czepan http://www.moikrewni.pl/mapa/kompletny/czepan.html (W Polsce jest 45 osób o nazwisku Czepan).

  Dauguma kaip tik Čekijos pasienyje, taigi, forma Czepanis yra tikrai lietuviškos kilmės pavardė.

• **********************************************************************

Besidomintiems patariu paskaityti temas mano svetainėje:

Čepanių-Čeponių giminės istorija ir pavardės etimologija http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=105&t=4371

Ignalinos apylinkės - Budrių ir aplinkinių kaimų istorija
http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=105&t=7766

Giminės genealogijos sudarymas http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=48&t=7746

Genealoginių duomenų paieškos - archyvai, duomenų bazės ir kt. http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=48&t=2134