Kleopas Juozapas Rokas Dimša

Kleopas Juozapas Rokas Dimša gimė 1820 metais Zdoniškėje, Pavandenės parapijoje. Jo brolis buvo kiek jaunesnis (gimė 1822 m., mirė 1854 m., žinios apie Justą Dimšą gana padrikos). Kai tėvas mirė, Kleopui buvo 12 metų. Mokėsi Kolainių gimnazijoje, vėliau studijavo ekonomiką Dorpato universitete (šio universiteto studentų sąrašuose randamas ir brolis Justas, abu broliai dalyvavo studentų akademiniame judėjime „Konvent Polonia“), vėliau Bonoje ir Paryžiuje. 1847 metais grįžo į Lietuvą. Vedė Teresę Gorskytę iš Džiuginėnų dvaro. Studijos ir gyvenimas Europoje, nuotaikos šeimoje ir giminaičių veikla suformavo Kleopo pažiūras, todėl grįžęs į tėviškę negalėjo gyventi pasyviai. Tarpukariu leistoje enciklopedijoje rašoma, jog K.Dimša dalyvavo ruošiant baudžiavų panaikinimą bei valstiečių reikalų komisijose. 1861 metais kartu su A.Petkevičiumi lietuviškai išvertė įstatymus apie vergijos panaikinimą „Istatimus apej Walsczionus izejussius isz werginga priguleima“ (knygoje — 200 puslapių, išspausdinta 1862 metais Peterburge, saugoma Kauno apskrities viešosios bibliotekos senųjų ir retų spaudinių skyriuje, tačiau niekur nepavyko rasti patvirtinimo apie K.Dimšos autorystę). Apie K.Dimšos veiklą buvo skelbiama ir knygoje „Žemaičių praeitis 3“: „1842-1846 m. K.Dimša mokėsi Dorpato universitete. Tuo pat metu šiame universitete studijavo Mykolas Knipavičius, Simono Daukanto sesers sūnus. Čia, regis, kilo K.Dimšos lituanistinės aspiracijos ir užsimezgė pirmoji pažintis su S.Daukanto veikla.“. Kiek anksčiau išleistoje knygoje „Žemaičių praeitis 1“ Adomas Butrimas rašo, jog svarbių žinių iš Petrapilio ir kitur informatoriumi tapo kaimyninio Zdoniškės dvaro savininkas Dimša (Kleopas), kurio sūnus Ludomiras Dimša profesoriavo Petrapilyje, o dar du jo sūnūs studijavo ar ką tik buvo baigę studijas. K.Dimša palaikė ryšius ir su P.Višinskiu. Nors dvarininkas neprijautė „litvomanams“, bet būtent šiuose namuose kažkada buvo prisiglaudęs S.Daukantas, buvo išsaugoti Motiejaus Valančiaus rankraščiai ir „Kražių mokyklos istorija“ — labai vertingi kasdieniai mokyklos įvykių užrašai nuo XIX amžiaus pradžios iki 1843 metų. Po 1863 metų K.Dimša buvo apkaltintas agitacija ir nepatikimumu. Generalgubernatoriaus M.Muravjovo įsakymu K.Dimša buvo areštuotas ir ištremtas į Voronežo guberniją. Kaip ir daugumai prisidėjusių prie 1863 metų sukilimo, taip ir Dimšai nebuvo leista grįžti į Lietuvą. Po 5 tremties metų K.Dimšai leista apsigyventi Mintaujoje. 1869 metais K.Dimša grįžo atgal į Zdoniškės dvarą. Kurį laiką Zdoniškės dvaras priklausė Kleopo broliui Justui Dimšai, tačiau jau 1889 metų dokumentuose dvaro savininke nurodoma Dimšienė Vilhelmina, Napoleono duktė. Zdoniškės dvarui tuomet priklausė apie 700 hektarų. Kleopo žmona Teresė Gorskytė-Dimšienė mirė 1902 metais Šaukėnuose, palaidota Zdoniškės koplyčioje. K.Dimša mirė 1907 metais, po jo mirties Zdoniškėje šeimininkavo sūnus Ludomiras.

"Kalvotoji Žemaitija"