PMD Cleophas Anaklet Burba

Kleopas Kletas Burba pagarsėjo architektūros istorijai svarbaus Belvederio dvaro komplekso sukūrimu.

BELVEDERIO DVARAS

Istorija. Belvederio vietovės pavadinimas, reiškiantis „puikų reginį“, minimas prieš 1829 m.; tai palivarkas, XVI-XVIII a. priklausęs Padubysio dvarui. Grafas Stanislovas Tiškevičius Padubysį 1835 m. pardavė Kazimierui Burbai, kurio sūnus Kletas Burba, Panevėžio pavieto bajorų maršalka, įkūrė čia rezidenciją. Kleto sesuo buvo ištekėjusi už meno mecenato Severino Riomerio, žymių dailininkų Alfredo ir Eduardo Mato Riomerių brolio; per šiuos asmenis Belvederio šeimininkai bendravo su Vilniaus inteligentija. Nors Burbos turėjo dvarų Žemaitijoje, Gudijoje, Palenkėje, tačiau Belvederis tapo pagrindine valda. Burbų giminės herbas - Odyniec III. Herbo atvaizdas išlikęs virš koplyčios durų (skydas su kryžiumi, virš jo - riterio galva, karūna ir plunksnos). Kletas Burba ruošėsi atidaryti pirmąją Lietuvoje cukraus gamybos įmonę, tačiau po 1863 m. sukilimo numalšinimo šis sumanymas žlugo.

Kletui mirus, dvarą paveldėjo vaikai Antanas, Andrius, Michalina ir Marcelina, ūkį tvarkė žmona Teodora Burbienė. Sūnus Antanas, perėmęs valdymą 1891 m., iš pradžių plėtojo arklininkystę (veisė darbinius arklius), vėliau – pienininkystės ūkį. Po Antano ir Andriaus Burbų mirties dvarą 1910 m. paveldėjo sesuo Michalina Valevska; paskutinis savininkas – jos vyras Jurgis Valevskis valdė dvarą iki 1922 m. parceliacijos.

Dvarininkai Burbos palaikė tautinį lietuvių sąjūdį. Bendravo su Jonu Basanavičiumi, kuris paskatino dvaro archyvą ir 150 knygų perduoti 1907 m. įkurtai Lietuvių mokslo draugijai. 1905-1914 m. dvaro klojime kompozitorius Stasys Šimkus surengė keletą vakarų su vaidinimais ir choro dainomis.

1875 m. rūmus iš šiaurės vakarų ir iš rytų pusių yra nupiešęs dailininkas Napoleonas Orda. Ordos piešinys nėra visiškai tikslus – rytinis fligelis jame vaizduojamas trijų aukštų (yra tik dviejų). XIX a. pabaigoje sodyboje būta apie 20 pastatų – oficina netoli rūmų (tarpukariu degė ir buvo nugriauta), mūriniai ledainės, dvejų arklidžių, kalvės, tvartų (neišlikę), svirno, kluono pastatai, 3 mediniai kumetynai, keli mediniai ūkio trobesiai.

1923 m. dvaras suskirstytas sklypais, kurie išdalyti bežemiams, mažažemiams ir savanoriams, o dvaro centras perimtas valstybės; daugumos pastatų būklė tuomet jau buvo bloga (jie nukentėjo per Pirmą pasaulinį karą). 1921 m. sodyboje įkurta žemės ūkio mokykla, nuo 1926 m. veikė pienininkystės mokykla, 1928-1931 m. pastatyta pieninė (veikia iki šiol). 1944 m. įsteigtas pienininkystės technikumas, 1961 m. pertvarkytas į žemės ūkio technikumą, kuris naudojosi ir prižiūrėjo dvaro sodybą sovietmečiu.

Klet Burba, późniejszy gubernialny marszałka szlachty, dziedzica Podubisia i Belwederu nad Niemnem.