GD Petras Aleksandras Napoleonas Bonaventura Griškevičius

GRIŠKEVIČIUS ALEKSANDRAS (g. 1809-01-06 Kėdainių raj., Krakių apyl., - m. 1863-02-11; palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse), aviacijos pradininkas Lietuvoje.

Gimė nusigyvenusių bajorų šeimoje. Tėvas Bonaventūra Griškevičius, bajoras, Šiaulių ekonomijos iždininkas. Brolis Maurikis (1801 - 1864) vertė, rašė, parašė Šiaulių ekonomijos istoriją.

A. Griškevičius 1818 - 1824 m. mokėsi Kėdainiuose. 1830 m. dirbo raštininku Vilniaus gubernijos valdyboje, 1834 m. - Šiaulių apskrities teisme, 1836 - 1845 m. sekretoriavo Šiaulių miesto rotušėje, nuo 1845 m. - vertėjas Kauno gubernijos civilinio teismo rūmuose. Mokėjo lietuvių, rusų, lenkų kalbas. Laisvu nuo tarnybos laiku domėjosi skraidymo teorija, filosofija, parengė keletą skraidymo aparato projektų. Vieną iš jų aprašė 1851 m. išleistoje knygelėje „Žemaičio garlėkys" (Paralot Źmudzina). 1860 m. parašė filosofinį traktatą „Gamtos tikrovė, arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiarais pašnekesiais". Carinė valdžia dėl šio kūrinio autoriui buvo iškėlusi bylą Šiaulių apskrities teisme.

Apie 1860 - 1863 m. gyveno Viekšniuose. Name, kur jis gyveno, 1981 m. atidarytas memorialinis muziejus [3]. 2011 m. gegužės 21 d. paminėtas muziejaus veiklos 30-metis.

Buvo pasakojama, kad po A. Griškevičiaus mirties į jo butą tuojau atvykęs vietos klebonas, lydimas parapijos maršalkos, surinkęs visus likusius A. Griškevičiaus popierius ir juos sudeginęs. Buvo pasigaminęs skraidymo aparatą, kuriuo jis bandęs pakilti, leisdamasis nuo savo namo stogo ir vieną kartą nuo bažnyčios bokšto. Pastarojo skridimo metu kritęs ir smarkiai susitrenkęs.

Sportinės aviacijos istorikas J. Balčiūnas apie 1980 m. padėjo nustatyti A. Griškevičiaus kapą Viekšnių kapinėse. Raštai

   A. Hryszkiewicz, Paralot Źmudzina. Z rysu swobodnej myśli Aleksandra Hryszkiewicza. - Kowno: W Drukarni Rządowéj, 1851. - [56] p. - Lenkų kalba. - [Ver%C4%8Diama: Griškevičius A. Žemaičio garlėkis. Laisvos minties apybraiža. - Kaunas, 1851. - [56] p.].

   A. Griškevičius. Gamtinė tikrovė // Lietuvos ateizmo istorijos chrestomatija. - V., 1988. - P. 202 - 215. 

Šaltiniai

   ↑ Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). - Šiauliai, 1991. - P. 83.

   ↑ Leopoldas Rozga. Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus muziejus Viekšniuose // Lankstinukas. - Naujoji Akmenė, 1996.

   ↑ Vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 51.

   ↑ Vytautas Malūkas. Aviacijos pradininką pagerbė viekšniškiai ir miestelio svečiai // Santarvė. - 2011. - Gegužės 24. - Nr. 58. - P. 2.

   ↑ Merkys V. Aleksandras Griškevičius - aviacijos pradininkas Lietuvoje // Iš lietuvių kultūros istorijos. - V., 1961. - T. 3. - P. 215 - 233.

   ↑ Rozga L. Aviatorių dovana // Vienybė. - 1984. - Kovo 29.

...Al. Griškevičių tenka laikyti vienu seniausių iš mums žinomų mūsų aviacijos pionierių. Tuo tarpu apie jo gyvenimą ir kitus darbus aeronautikos srityje mums labai mažai kas težinoma. Man pasisekė, padedant A. G. palikuoniui, p. Vl. Griškevičiui (gyv. Varputėnuose, Šiaulių apskr.), išaiškinti, kad Aleksandras-Emanuelis-Jonas Griškevičius buvo kilęs iš smulkių bajorų šeimos Betygalos apylinkėje, Žemaičiuose, gimęs 1808 m. VI. 8 d. Taigi, mums lieka uždavinys daug ką dar sužinoti apie jo gyvenimą ir kitus darbus aeronautikos srityje, juos tinkamai įvertinti ir tuo pagerbti mūsų seniausią aviacijos pionierių.

Av. kpt. VI. Morkus.

• ***

Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius (lenk. Aleksandr Hryszkiewicz, 1809 m. sausio 18 d. arba sausio 6 d. senuoju stiliumi, Auksučiuose prie Grinkiškio – 1863 m. vasario 24 d. Viekšniuose) – Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos Lietuvoje pradininkas.

Tėvas Bonaventūras Griškevičius buvo smulkus bajoras, turėjęs žemės valdą Auksučiuose ir namelį Šiauliuose. Tarnavo grafo Zubovo dvaruose. Išlikusių jo ranka rašytų dokumentų taisyklinga kalba ir kaligrafiškas braižas rodo, kad jo būta apsišvietusio ir išsilavinusio.

Aleksandras nuo jaunystės pasižymėjo gabumais, rašė eilėraščius ir domėjosi technika, pramoko vokiečių ir prancūzų kalbų. 1818 m. įstojo į Kėdainių šešiametę kalvinų mokyklą ir greitai tapo geriausiu klasės mokiniu.

1824 m. susekus mokykloje slaptą lietuvių moksleivių organizaciją, mokykla buvo uždaryta. Dalis vyresnių moksleivių buvo suimti ir nuteisti, kiti perduoti tėvų globai. Tarp jų buvo ir Aleksandras, kuris buvo perduotas policijos globai, nors jo pavardės tarp slaptos organizacijos narių ir nėra. Jam buvo uždrausta toliau mokytis ir tarnauti valdžios įstaigose. Tėvas, laiduodamas už jį, turėjo pasirašyti.

Spėjama, kad 1825–1829 m. jis mokėsi Varšuvoje, tačiau tikslių duomenų nėra. Kokį nors mokslo cenzą jis turėjo gauti, nes 1829 m. rudenį buvo priimtas raštininku į Vilniaus gubernijos valdybos kanceliariją. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, liepos 7 d. atsistatydino iš pareigų, ir, matyt, buvo prisidėjęs prie sukilėlių svetima pavarde, nes jo tikrosios pavardės jokiuose sąrašuose taip pat nėra.

1834 m. kovo 4 d. įsidarbino Šiaulių apskrities teisme, o 1836 m. rugpjūčio 14 d. paskirtas Šiaulių miesto rotušės sekretoriumi. 1845 m. liepos 9 d. atsisakė tarnybos, gavo labai gerą atestaciją ir su žmona, sūnumi bei septyniomis dukterimis persikėlė į neseniai gubernijos miestu tapusį Kauną. Nuo 1846 m. gruodžio 31 d. pradėjo dirbti Kauno civilinio tesimo rūmų vertėju, nes gerai mokėjo lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių, lenkų kalbas, vėliau paskirtas iždo tituliniu patarėju. Kaune jam gimė dar du sūnūs. Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus Viekšniuose

1854 m. dukters Frederikos apšmeižtas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Gubernatorius įsakė jį atleisti iš darbo ir suimti, bet teismas, neradęs kaltės įrodymų, lapkričio 30 d. iš kalėjimo jį paleido. Tačiau duktė jį kaltino ir kaip neišpažįstantį jokios religijos, todėl byla buvo perduota Telšių dvasinei konsistorijai. Bylos galutinis nagrinėjimas vyko 1858 m. rugsėjo 18 d. Kauno kriminalinio teismo rūmuose. Nuosprendyje įrašyta, kad jis ir toliau lieka įtariamasis, jam draudžiama užimti valstybines pareigas.

Netekęs darbo A. Griškevičius grįžo į Šiaulius ir vėl apsigyveno brolio Mauricijaus dvarelyje Andriejave, o 1862 m. persikėlė į žmonos gimtinę – Viekšnius. Mirė Viekšniuose, miestelio kapinėse ir palaidotas. Name, kur praleido paskutines gyvenimo dienas, įrengtas jo memorialinis muziejus. 1980 m. pastatytas antkapinis paminklas, autorė – Paminklų konservavimo – restauravimo instituto architektė I. Barauskaitė.

Vienas iš aviacijos pradininkų. Mokėsi Vilniaus universitete, dirbo Šiaulių teisme, vėliau vertėju Kaune 1851 m. Kaune išleido knygą „Parolot Żmudzina“, kurioje apibūdino skraidantį laivą „žemaičio skraidyklė“, kuris savyje apjungė lėktuvo, skraidyklės ir balono koncepcijas . Sukūrė skraidymo mašiną, su kuria pakilo, tačiau sudužo leidžiantis nuo bažnyčios bokšto 1850 m.