Rimutė Rimantienė

Rimutė Jablonskytė-Rimantienė (1920 m. spalio 25 d. Kaune – 2023 m. liepos 4 d.) – Lietuvos archeologė, muziejininkė.

Biografija

1930–1938 m. mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje. 1938–1940 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1941 m. studijas tęsė Vilniaus universitete. 1942 m. apgynė diplominį darbą „Stambieji titnaginiai dirbiniai ir kampininės kultūros klausimas Lietuvoje“.

Dar studijuodama pradėjo dirbti Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. 1942–1960 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus mokslinė bendradarbė, vėliau – vyriausioji fondų saugotoja, Archeologijos skyriaus vedėja. 1945–1947 m. dėstė Kauno valstybiniame universitete.

1960–1999 m. Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. 1962 m. apgynė daktaro disertaciją „Pirmykštis Lietuvos teritorijos apgyvendinimas“. 1972–1977 m. dėstė Vilniaus universitete. Tėvo paveikta susidomėjo akmens amžiaus paminklais ir radiniais. Daugiausia kasinėjo Kauno apylinkėse, Merkio upės baseine ir pajūryje, iš kurių žymiausi – Nidos ir Šventosios archeologijos paminklai.

1949 m. liepos 30 d. ištekėjo už bibliografo ir bibliotekininko Juozo Rimanto (iki 1940 m. Slapšinsko, 1908–1973). Sūnūs Augis (g. 1951 m.), Rytis (g. 1953 m.), duktė Dovilė (g. 1955 m.).

Kūryba

Išvertė S. Lagerlöf „Sakmę apie Gestą Berlingą“ (1958), S. Undset „Kristiną“ (1960), H. Ibseno „Laukinę antį“, „Šmėklas“ (1963), J. Lie apsakymų rinkinį „Kalnų vienkiemis“ (1964) ir kitų rašytojų kūrinius iš švedų ir norvegų kalbų.

Įvertinimas

1993 m. paskirta valstybinė premija. 2008 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Rimut%C4%97_Jablonskyt%C4%97-Rimantie...