Sophia Meletska

GEDCOM Note

Zofia Mielecka h. Gryf (1566, Sandomierz – 18 May 1619, Lachowicze) was a Polish noble lady.[1]
Zofia was daughter of Hetman Mikołaj Mielecki h. Gryf and Princess Elżbieta Radziwiłł h. Trąby, the daughter of Mikołaj "the Black" Radziwiłł h. Trąby and Elżbieta Szydłowiecka h. Odrowąż.
Marriage and issue
Zofia married Prince Szymon Olelkowicz Słucki h. Pogoń Litewska in 1586 and Hetman Jan Karol Chodkiewicz h. Kościesza in 1593, with whom she had two children:[2]
• Hieronim Chodkiewicz (1598–1614), unmarried
• Anna Scholastyka Chodkiewicz (1604–1625), married Great Marshal of Lithuania Prince Jan Stanisław Sapieha h. Lis, the son of Hetman Lew Sapieha h. Lis and Dorota Firlej h. Lewart
Bibliography
• Polski Słownik Biograficzny t. 3 s. 37
References
1. http://genealogia.grocholski.pl/gd/osoba.php?id=016081
2. http://www.sejm-wielki.pl/b/3.55.105

https://en.wikipedia.org/wiki/Zofia_Mielecka

София Mielecka ч Гриффин (+1566 Сандомир - 18 мая 1619 Lachowicz). Был польский благородный леди [1].
Зофья была дочерью гетмана Николая Мелец ч. Шеи и принцесса Елизавета Радзивилл ч. Труб, дочери Николая "Черного" Радзивилл ч. Трубы и Элизабет Szydłowiecka ч. Odrowąż.
Брак и вопрос
Софи вышла замуж за принца Саймон Слуцкий Olelkowicz ч преследование Литвы в 1586 году и гетман Ходкевич ч Kościesza в 1593, с которым у нее было двое детей:.. [2]
• Иероним Ходкевич (1598-1614), в браке
• Анна Схоластика Ходкевич (1604-1625), вышла замуж за Великого маршала Литва принц Джон Станислав Сапега ч. Фокс, сын гетмана Сапеги Лью час. Фокс и Дороти Firle ч. Lewart

Sofija Mieleckaitė–Chodkevičienė (1567 m. Lenkijoje – 1619 m. gegužės 18 d. Kretingoje) – Lenkijos ir Lietuvos didikė, grafienė, vieno žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos karvedžio ir valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pirmoji žmona, Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios fundatorė.

Biografija

Kilusi iš Lenkijos karalystės didikų Mieleckių giminės. Buvo labai dievobaiminga ir pamaldi. Kartu su vyru Jonu Karoliu Chodkevičiumi 1605-1617 m. fundavo Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios statybą. 1618 m. spalio 22 d. Kretingos prieglaudai išlaikyti testamentu paskyrė 250 prūsiškų auksinų.[1]

Mirė Kretingos dvare. Palaidota 1619 m. liepos 4 d. pranciškonų vienuolyno bažnyčioje po didžiuoju altoriumi įrengtame Chodkevičių šeimos mauzoliejuje.[2] Per laidotuves pamokslą bažnyčioje sakė garsus LDK bernardinų pamokslininkas Andriejus Grondskis. Vėliau pamokslą išspausdino jėzuitų spaustuvė Vilniuje.[3]

Šaltiniai

Lietuvos nagdeburginių miestų privilegijos ir aktai. – Vilnius, 1997. – T. 2. – P. 41 Petras Ruškys. Kretinga ir jos vienuolynas. – Šv. Pranciškaus varpelis, 1923. – Nr. 2. – P. 23

   Liudvikas Jucevičius. Mokyti žemaičiai. – Vilnius, 1975. – P. 71

Motiejus Wołonczewskis. Żemajtiu wiskupiste. – Wilniuje, 1848. – D. 2. – P. 92–93

   Julius Kanarskas. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009. – P. 31–34