Vincent Alexander Korwin-Gosiewski

Bogusław Korwin Gosiewski; Zofia; Teresa; Noble family Gosiewski; Father Aleksander Korwin Gosiewski h. Ślepowron; Mother Ewa Pac h. Gozdawa; Born ca. 1620; Wołczyn, Polish-Lithuanian Commonwealth; Died November 29, 1662; near Ostrynia, Polish-Lithuanian Commonwealth;

Wincenty Aleksander Korwin Gosiewski de armis Ślepowron (born about 1620 in Vowchyn, d. November 29, 1662 at Ostryna ) – was a Polish nobleman, Field-Commander of Lithuania from 1654, Grand Treasurer of Lithuania and Lithuanian Great-Quartermaster since 1652, General of Artillery of Lithuania from 1651, Grand-Master of the Pantry of Lithuania from 1646

GEDCOM Note

Винце́нт Ко́рвин-Гонсе́вский (Госевский; польск. Wincenty Korwin Gosiewski; 1620 — 29 ноября 1662) — государственный деятель Речи Посполитой, военачальник, представитель шляхетского рода Гонсевских (Госевских). Великий стольник литовский (с 1641 г.), генерал литовской артиллерии (с 1651 г.), подскарбий великий литовский и писарь великий литовский (с 1651 г.), гетман польный литовский (1654—1662). Староста марковский и пуньский (с 1639 года), велижский и ошмянский (с 1643), администратор олыцкой и могилевской экономий.
Биография
Винцент родился в семье знаменитого дипломата и военачальника, воеводы смоленского Александра Гонсевского (Госевского), (ок. 1575—1639) и Евы Пац. Учился в Болонском университете.
В 1639 году после смерти своего отца Винцент Гонсевский получил во владение староства марковское и пуньское. В 1643 году после смерти своего бездетного старшего брата, воеводы смоленского Криштофа Гонсевского, Винцент приобрел староства велижское и ошмянское, стал администратором Олыцкой и Могилевской экономий.
В 1646 году назначен стольником литовским. В ноябре и декабре 1650 года избирался шляхтой маршалком сейма. В армии Великого княжества Литовского дослужился в 1651 году до звания генерала артиллерии. Годом спустя Гонсевский стал подскарбием великим литовским. Продолжая военную карьеру, в 1654 году был возведён в достоинство гетмана польного литовского.
Принимал участие в подавлении восстания Хмельницкого, в частности в битве под Лоевом. После начала Русско-польской войны (1654—1667 годов) Госевский действовал со своим войском в литовской части государства, где потерпел поражение при осаде Могилёва. Во время «Шведского потопа» Госевский вначале подчинил находившиеся под его командованием литовские войска шведскому королю Карлу X Густаву, следуя политике Януша и Богуслава Радзивиллов, но позже восстал против него со своим войском и вновь присоединился к Речи Посполитой.
После возобновления военных действий против Русского Царства попал в плен в битве под Верками и провёл в заключении четыре года. По освобождению получил вновь все занимаемые им посты, став одним из сторонников короля Яна II Казимира в его противостоянии с бунтующей шляхтой. Поддерживал идею сильной и централизованной королевской власти, ставшей известной под названием Vivente rege. В том же 1662 году был схвачен оппозиционными королю литовскими конфедератами и расстрелян.
Семья
Винцент Корвин-Гонсевский был женат на Магдалене Конопацкой (ум. 1694), от брака с которой имел сына и двух дочерей:
Богуслав Корвин-Гонсевский (1660—1744), епископ-суфраган белорусский и епископ смоленский
Тереза Гонсевская (ум. 1708) — 1-й муж гетман польный литовский Юзеф Богуслав Слушка (1652—1701), 2-й муж воевода виленский и гетман великий литовский Казимир Ян Сапега (1637/1638-1720).
Софья Гонсевская (ум. 1688) — жена с 1677 года хорунжего калишского и великого подстолия коронного Александра Пржиемского (ок. 1650—1694)
После гибели Винцента Гонсевского его вдова Магдалена в 1668 году вторично вышла замуж за подкомория краковского князя Яна Кароля Чарторыйского (1626—1680), от брака с которым имела дочь и двух сыновей.

https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9A%D0%BE%D1%80%D0%B2%D0%B8%D0%BD-...

Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (lenk. Wincenty Korwin Gosiewski, apie 1625 m. – 1662 m. lapkričio 29 d. prie Astrynos, palaidotas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas.

Giminė

Kilęs iš Lietuvos bajorų Gosievskių giminės. Tėvas Aleksandras Korvinas Gosievskis, motina Ieva Pacaitė, broliai Kristupas Korvinas Gosievskis, Mikalojus Korvinas Gosievskis, Motiejus Korvinas Gosievskis, sesuo Zuzana Korvin Gosievska. Žmona Magdalena Konopacka, vaikai Boguslavas Korvinas Gosievskis, Teresė Gosievska, jos vyras Vilniaus kaštelionas Juozapas Boguslavas Sluška, vėliau Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega ir Sofija Gosievska, kurios vyras – Karūnos pastalininkis Aleksandras Pšijemskis. Žmona 1668 m. gegužės 21 d. vėl ištekėjo, jos antrasis vyras Krokuvos pakamaris Jonas Karolis Čartoryskis, vaikai Elena Teofilė Čartoryska, Antanas Dominikas Čartoryskis ir Punsko seniūnas Juozapas Čartoryskis.

Valdė Punsko ir kitus dvarus, vėliau jam iš brolio Kristupo atiteko ir Veližo dvaras prie Smolensko.

Biografija

Studijavo Vilniaus, Vienos, Romos, Padujos universitetuose.

Valstybės tarnyba

Sugrįžusį Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza jį paskyrė Lietuvos dvaro stalininku. Nuo 1648 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulko vadas. 1649 m. liepos mėn. kariuomenės vyriausiojo vado Jonušo Radvilos pavaduotojas, dalyvavo mūšyje prie Lojevo su kazokais. Nuo 1650 m. Lietuvos artilerijos generolas, nuo 1652 m. Lietuvos žemės iždininkas, nuo 1654 m. Lietuvos lauko etmonas. 1650 m. gruodžio 21-24 d. Abiejų Tautų Respublikos ypatingojo Varšuvos Seimo maršalka.

Nuo 1650 m. valdovo Jono Kazimiero šalininkas ir opozicijoje LDK didžiajam etmonui Jonušui Radvilai. Šių didikų prieštaravimai darė žalą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariniams veiksmams per 1654–1655 m. kovas su Rusija, buvo viena priežasčių, kad skubotai pasitraukta iš Vilniaus. 1655 m. su Rusijos kariuomene kovėsi Kauno apylinkėse. Su kitais 1655 m. pasirašė Kėdainių sutartį su Švedija. Jonušas Radvila, sužinojęs apie jo ryšius su Rusijos caro pasiuntiniu, Kėdainiuose jį suėmė ir perdavė švedams. 1656 m. birželio mėn. iš nelaisvės pabėgo. 1656 m. su LDK kariuomene padėjo vaduoti iš Švedijos okupacijos Lenkiją. Vadovaudamas jungtinei Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei 1656 m. spalio 8 d. ties Prostkais (Lenkija) sumušė Švedijos sąjungininko Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo kariuomenę. Vėliau su juo vedė derybas ir su kitais 1657 m. pasirašė Vėluvos-Bydgoščiaus traktatą. 1657–1658 m. vadovavo LDK kariuomenei, kovojančiai su švedais Žemaitijoje, Kurše ir Livonijoje. Iš jų 1657 m. atsiėmė Biržus su tvirtove. 1658 m. spalio mėn. prie Vilniaus, ties Verkiais, pateko į nelaisvę ir buvo išvežtas į Maskvą, kur ėmėsi literatūrinės veiklos. Iš nelaisvės grįžo 1662 m. balandžio mėn. LDK kariuomenės konfederatų nužudytas.[1]

Šaltiniai

   Antanas Tyla. Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 14 psl.

Nuorodos

   Genealogija

Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (lenk. Wincenty Korwin Gosiewski, apie 1625 m. – 1662 m. lapkričio 29 d. prie Astrynos, palaidotas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas.

Giminė

Kilęs iš Lietuvos bajorų Gosievskių giminės. Tėvas Aleksandras Korvinas Gosievskis, motina Ieva Pacaitė, broliai Kristupas Korvinas Gosievskis, Mikalojus Korvinas Gosievskis, Motiejus Korvinas Gosievskis, sesuo Zuzana Korvin Gosievska. Žmona Magdalena Konopacka, vaikai Boguslavas Korvinas Gosievskis, Teresė Gosievska, jos vyras Vilniaus kaštelionas Juozapas Boguslavas Sluška, vėliau Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega ir Sofija Gosievska, kurios vyras – Karūnos pastalininkis Aleksandras Pšijemskis. Žmona 1668 m. gegužės 21 d. vėl ištekėjo, jos antrasis vyras Krokuvos pakamaris Jonas Karolis Čartoryskis, vaikai Elena Teofilė Čartoryska, Antanas Dominikas Čartoryskis ir Punsko seniūnas Juozapas Čartoryskis.

Valdė Punsko ir kitus dvarus, vėliau jam iš brolio Kristupo atiteko ir Veližo dvaras prie Smolensko.

Biografija

Studijavo Vilniaus, Vienos, Romos, Padujos universitetuose. Valstybės tarnyba

Sugrįžusį Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza jį paskyrė Lietuvos dvaro stalininku. Nuo 1648 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulko vadas. 1649 m. liepos mėn. kariuomenės vyriausiojo vado Jonušo Radvilos pavaduotojas, dalyvavo mūšyje prie Lojevo su kazokais. Nuo 1650 m. Lietuvos artilerijos generolas, nuo 1652 m. Lietuvos žemės iždininkas, nuo 1654 m. Lietuvos lauko etmonas. 1650 m. gruodžio 21-24 d. Abiejų Tautų Respublikos ypatingojo Varšuvos Seimo maršalka.

Nuo 1650 m. valdovo Jono Kazimiero šalininkas ir opozicijoje LDK didžiajam etmonui Jonušui Radvilai. Šių didikų prieštaravimai darė žalą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariniams veiksmams per 1654–1655 m. kovas su Rusija, buvo viena priežasčių, kad skubotai pasitraukta iš Vilniaus. 1655 m. su Rusijos kariuomene kovėsi Kauno apylinkėse. Su kitais 1655 m. pasirašė Kėdainių sutartį su Švedija. Jonušas Radvila, sužinojęs apie jo ryšius su Rusijos caro pasiuntiniu, Kėdainiuose jį suėmė ir perdavė švedams. 1656 m. birželio mėn. iš nelaisvės pabėgo. 1656 m. su LDK kariuomene padėjo vaduoti iš Švedijos okupacijos Lenkiją. Vadovaudamas jungtinei Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei 1656 m. spalio 8 d. ties Prostkais (Lenkija) sumušė Švedijos sąjungininko Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo kariuomenę. Vėliau su juo vedė derybas ir su kitais 1657 m. pasirašė Vėluvos-Bydgoščiaus traktatą. 1657–1658 m. vadovavo LDK kariuomenei, kovojančiai su švedais Žemaitijoje, Kurše ir Livonijoje. Iš jų 1657 m. atsiėmė Biržus su tvirtove. 1658 m. spalio mėn. prie Vilniaus, ties Verkiais, pateko į nelaisvę ir buvo išvežtas į Maskvą, kur ėmėsi literatūrinės veiklos. Iš nelaisvės grįžo 1662 m. balandžio mėn. LDK kariuomenės konfederatų nužudytas.[1]

Šaltiniai

   Antanas Tyla. Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 14 psl.

Nuorodos

   Genealogija

Bogusław Korwin Gosiewski; Zofia; Teresa; Noble family Gosiewski; Father Aleksander Korwin Gosiewski h. Ślepowron; Mother Ewa Pac h. Gozdawa; Born ca. 1620; Wołczyn, Polish-Lithuanian Commonwealth; Died November 29, 1662; near Ostrynia, Polish-Lithuanian Commonwealth;

Wincenty Aleksander Korwin Gosiewski de armis Ślepowron (born about 1620 in Vowchyn, d. November 29, 1662 at Ostryna ) – was a Polish nobleman, Field-Commander of Lithuania from 1654, Grand Treasurer of Lithuania and Lithuanian Great-Quartermaster since 1652, General of Artillery of Lithuania from 1651, Grand-Master of the Pantry of Lithuania from 1646